Meniu

Pseudomembraninis kolitas

Ligos aprašymas

Tai žarnyno infekcinė liga, išsivystanti ilgiau pavartojus antibiotikų, kai storajame žarnyne pasidaugina mikrobai gaminantys toksinus ir pažeidžiantys žarnyno gleivinę.

 

Sukėlėjas

Storosios žarnos uždegimą sukelia bakterija Clostridium difficile. Sporų pavidalu jos gali ilgai išgyventi ligoninių aplinkoje. Bakterijos randamos šunų, kačių, arklių, žmogaus organizme, iš kur su fekalijomis patenka į aplinką.

 

Paplitimas

C. difficile yra normalios sveiko žmogaus žarnyno floros dalis, negausiai randama ir neviduriuojančių ligonių žarnyne. Infekcijos šaltinis – žmogus žarnyne turintis C. difficile ir išskiriantys jas į aplinką. Vartoti antibiotikai (ypač klindamicinas, linkomicinas, cefalosporinas) suaktyvina bakterijų dauginimąsi ir gali be užsikrėtimo išprovokuoti infekciją. Pseudomembraniniu kolitu galima susirgti ir užsikrėstus C. difficile iš ligoninių aplinkos per neplautas rankas, tualeto, vonios reikmenis. Antibiotikų sukeltu kolitu sergamumas gana paplitęs ir neretai pasireiškia epidemijomis.

 

Simptomai

Susergama praėjus nuo kelių dienų iki 3 savaičių po antibiotikų vartojimo ar užsikrėtimo klostridijomis iš aplinkos. Liga reiškiasi įvairiai: nuo lengvų iki sunkių formų. Būdinga staiga prasidėję simptomai: viduriavimas 10 ir daugiau kartų per dieną, karščiavimas iki 40oC, pilvo skausmas, šleikštulys. Išmatos vandeningos, su krauju, gleivių kaspinais ar plėvėmis. Žaibinės eigos atveju būna hiperterminis karščiavimas, stipri intoksikacija, toksinis storosios žarnos išsiplėtimas, žarnų nepraeinamumas, ligonis nustoja viduriuoti, sustoja žarnyno judesiai. Penktadaliu infekcija gali kartotis, nes antibiotikai nesunaikina bakterijų sporų.

 

Diagnostika

C. difficile sukelto storosios žarnos uždegimo diagnozė remiasi periferinio kraujo tyrimo (jame padidėjęs baltųjų kraujo ląstelių skaičius, sumažėjęs albuminų kiekis, elektrolitų, kalio koncentracijos pokyčiai), instrumentinių (nustatomas difuzinis žarnos sienelės sustorėjimas) tyrimų rezultatais ir klostridijų toksinų A ir B radimu.

 

Gydymas

Svarbiausia ligoniui nebeskirti viduriavimą sukėlusio antibiotiko. Skiriama dieta – mažiau riebalų ir skaidulų, skysčiai, detoksinės priemonės. Skiriami antibakteriniai preparatai – metronidazolis ar vankomicinas. Antibakterinė terapija trunka 7-10 dienų. Geriant antibiotikus rekomenduojama vartoti probiotikus kapsulių (enterolis 250, “ErceFlora duo”) ar mikroklizmučių pavidalu. Imunoterapija gali būti skiriama naudojant gamaglobuliną, raguočių krekenas.

 

Profilaktika

Svarbus racionalus antibiotikų vartojimas, griežta asmens higiena bei kruopšti dezinfekcija esant ir išvykus viduriuojančiam ligoniui.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha