Meniu

Prostatos vėžys

Ligos aprašymas

Prostatos vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystęs iš priešinės liaukos audinio. Prostata – vyriškoji priedinė liauka, esanti prie pat šlapimo pūslės. Pagrindinė priešinės liaukos funkcija – gaminti balkšvos spalvos skystį, kuris padeda spermatozoidams patekti į išorę ejakuliacijos metu.

Sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje užima pirmą vietą (230 atvejų 100 000 vyrų), tuo tarpu mirtingumu nusileidža tik plaučių vėžiui. Šis susirgimas dažniaus pasitaiko vyresnio amžiaus vyrams.

 

Ligos priežastis

Šio susirgimo metu įvyksta tam tikros mutacijos prostatos ląstelėse, dėl to jos ima greitai ir nesuvaldomai daugintis sudarydamos naviką. Pagrindinė piktybinių navikų ypatybė yra ta, jog jie gali plisti į kitas organų sistemas. Priežastis dėl kurios atsiranda pakitimai (mutacijos) normaliose ląstelėse nėra žinoma.

 

Rizikos faktoriai

Pagrindiniai prostatos vėžio rizikos veiksniai yra šie:

Vyresnis amžius. Dažniausiai pasitaiko maždaug 60 m. vyrams.
Šeiminė anamnezė. Didesnę tikimybę susirgti turi tie vyrai, kurių artimiems giminaičiams (tėčiui, broliui) buvo nustatytas priešinės liaukos piktybinis susirgimas.
Rasė. Juodaodžiai serga dažniau (dėl genetinių ypatumų). Taip pat pastebėta, jog jiem dažniau pasitaiko piktybiškesnė vėžio forma.
Mitybos ypatumai. Nutukę asmenys turi didesnę susirgimo riziką.

 

Simptomai

Pradinėse ligos stadijose paprastai nebūna jokių simptomų. Vėliau, kuomet susirgimas jau būna ganėtinai pažengęs, gali išryškėti šie klinikiniai požymiai:

Pasunkėjęs šlapinimasis,
Sulėtėjusi šlapimo srovė,
Kraujas šlapime ar spermoje,
Skausmai tarpvietėje, kryžkaulyje (dubens srityje),
Bendrieji navikiniams susirgimams būdingi požymiai (svorio kritimas, silpumas, nuovargis ir kt.).

 

Diagnostika

Išsiaiškinami ligos simptomai, jų trukmė. Atliekamas digitalinis tyrimas (prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną). Pakitimai šio tyrimo metu nustatomi tik vėlesnėse ligos stadijose (prostata padidėjusi, nelygi, gruoblėta). Ultragarsinio tyrimo metu nustatomas liaukos dydis, forma, struktūra. Kraujo tyrime ieškomi navikiniai žymenys: specifinis prostatos antigenas (PSA) ir rūgščioji fosfatazė. Priklausomai nuo jų kiekio galima įtarti ar tai yra vėžinis susirgimas, ar jis yra įšplitęs, tačiau diagnozės patvirtinimui yra būtinas biopsinės medžiagos iš prostatos paėmimas ir jos ištyrimas.

 

Gydymas

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko piktybiškumo: kaip greitai jis auga ar yra išplitęs į kitus organus. Taip pat atsižvelgiama ir į ligos sukeliamus simptomus, bendrą žmogaus būklę. Kai kuriais atvejais, pačiose pradinėse susirgimo stadijose gydymas gali būti netaikomas, paskiriamas tik stebėjimas (kai kuriems vyrams pirminių stadijų susirgimas neprogresuoja). Kai kuriems taikoma radioterapija (švitinimas), kuri gali būti išorinė ar vidinė (brachiterapija). Brachiterapijos metu į prostatą įvedamos radioaktyvios „sėklytės“, kurios naikina navikines ląsteles. Taip pat galima hormoninė terapija. Kol susirgimas nėra išplitęs neretai pasirenkamas chirurginis gydymas, kurio metu pašalina prostata (paprastai po liaukos išpjovimo netaikomas tolimesnis gydymas, paskiriamas stebėjimas).

 

Prostatos vėžio profilaktika

Lietuvoje veikia prostatos vėžio profilaktinė programa, siekiant ankti nustatyti ir gydyti šį susirgimą. Programa taikoma visiems 50-75 m. vyrams ir vyrams nuo 45 m., kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Ši programa apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų ir yra nemokama kartą per dvejus metus. Atėjusiems pasitikrinti vyrams tiriamas specifinis prostatos antigenas. Jeigu jo kiekis padidėjęs, tuomet turi būti atliktas išsamus tyrimas (taip pat ir biopsija).

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha