Meniu

Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko

Ligos aprašymas

Tai svarbi visuomenėje įgyta bakterinė infekcija, pasireiškianti įvairiomis klinikinėmis formomis.

 

Sukėlėjas

Infekciją sukelia pneumonijos streptokokas (Streptoccocus pneumoniae).

 

Paplitimas

S.pneumoniae priklauso normaliai žmogaus kvėpavimo takų florai. Dėl tos priežasties yra nemažai sveikų bakterijų nešiotojų, kurių daugiausia rudenį ir žiemą, ypač uždarose kartu gyvenančiose žmonių bendruomenėse. Užsikrečiama oro lašeliniu keliu per sekretą iš kvėpavimo takų, esant glaudžiam kontaktui su sukėlėjo nešiotojais ar sergančiais pneumokokine infekcija. Epidemijos šiai infekcijai nebūdingos. Serga abiejų lyčių ir visų amžiaus grupių žmonės, bet dažniau vaikai, pagyvenę žmonės, įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, taip pat susilpnėjusio imuniteto žmonės.

 

Simptomai

Pneumokokinė infekcija pasireiškia vietiškai ir gali išplisti po organizmą. Dažniausiai sukėlėjas pažeidžia kvėpavimo sistemą, daugiau nei trečdalis yra vietinės infekcijos (vidurinės ausies uždegimas, sinusitas). Pneumokiniam plaučių uždegimui ypač būdingas ūmus karščiavimas, prasidedantis šaltkrėčiu. Po valandos ar kelių pradedama kosėti, juntamas diskomfortas kvėpuojant, vėliau atkosima pūlingų ar kraujingų skreplių. Bet dažniausiai pneumokokiniu plaučiu uždegimu komplikuojasi virusinė kvėpavimo takų infekcija, lėtinis bronchitas. Dažnas atipinis infekcijos pasireiškimas, kai sergantys pneumokokiniu plaučių uždegimu senyvi žmonės nekosi, neskrepliuoja ir nekarščiuoja, bet pasidaro vangūs, sutrinka sąmonė ar psichika.

 

Diagnostika

Pneumokokinis plaučių uždegimas diagnozuojamas remiantis ligonio ištyrimo, plaučių rentgenogramos, periferinio kraujo tyrimo ir skreplių tepinėlio mikroskopijos rezultatais.

 

Gydymas

Pagrindinis gydymas yra antibakteriniais preparatais. Dėl didėjančio atsparumo penicilinui ir jo grupės antibiotikams (ampicilinui, piperacilinui, penicilino deriniams su beta laktamazių inhibitoriais) vidutiniškai atsparių penicilinui pneumokokų sukeltoms infekcijoms gydyti skiriama trečiosios kartos cefalosporinai ir karbapenemai. Labai atsparūs pneumokokai veikiami fluorchinolonais (levofloksacinu, moksifloksacinu), vankomicinu ar linezolidu. Svarbu suvartoti visą paskirtą antibiotikų dozę.

 

Profilaktika

Pagrindinė profilaktikos priemonė – vakcinavimas. Lietuvoje vartojama 23-valentė pneumokokinė polisacharidinė vakcina, kuria rekomenduojama skiepyti visus vyresnius nei 65 metų žmones bei jaunesnius su tam tikromis būklėmis (lėtinėmis plaučių ligomis, kepenų ciroze ir kitomis). Vakcinos trūkumas yra tai, kad ji nepakankamai veikli jaunesniems nei 2 metų vaikams. Lietuvoje įregistruota nauja 10- valentė polisacharidinė konjuguota vakcina „Synflorix“ (apsaugo nuo pneumokokų, H.influenzae, difterijos ir stabligės sukėlėjų), kuria skiepijami kūdikiai ir vaikai nuo 6 savaičių iki 2 metų, iš viso 3 dozės kas mėnesį. Vėliau nuo 2 metų amžiaus jie turėtų būti skiepijami 23-valente vakcina.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha