Meniu

Plaučių arterijos stenozė

Anatomija

Širdis – raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų – dešiniojo skilvelio ir prieširdžio, bei kairiojo skilvelio ir prieširdžio. Prieširdžiai išsidėstę aukščiau, skilveliai žemiau. Dešiniąją ir kairiąją širdies puses skiria pertvara (sienelė). Skiriama prieširdžių ir skilvelių pertvara. Normaliai kraujas, prisisotinęs anglies dvideginio (veninis kraujas), atiteka į dešinįjį prieširdį, patenka į tos pačios pusės skilvelį, tuomet iš širdies išstumiamas į plaučių arteriją, kur jai išsišakojus į smulkias kraujagysles teka plaučiais ir prisisotina deguonimi. Iš plaučių jau arterinis kraujas suteka į kairįjį prieširdį, vėliau skilvelį ir yra išstumiamas į didžiąją organizmo arteriją – aortą, iš kurios jis išnešiojamas po organizmą tiekiant audiniams deguonį.

Dešinįjį prieširdį ir skilvelį skiria taip vadinamas triburis vožtuvas, kairįjį prieširdį ir skilvelį – dviburis (mitralinis) vožtuvas. Toje vietoje, kur kairysis skilvelis jungiasi su didžiausia organizmo kraujagysle aorta taip pat yra vožtuvas (aortos vožtuvas). Dar vienas vožtuvas yra dešiniajame skilvelyje, kuris kraują išstumia į plaučių arteriją (plaučių arterijos vožtuvas). Pagrindinė vožtuvų funkcija – leisti kraujui tekėti tik viena kryptimi.

 

Ligos aprašymas

Plaučių arterijos stenozė – tai įgimta širdies yda. Jai būdingas plaučių arterijos vožtuvo susiaurėjimas. Tuomet susiaurėja ir anga, kuria gali pratekėti kraujas. Nedidelio laipsnio stenozė – kai anga susiaurėja iki 1cm, didelės stenozės metu anga tik 3-4 mm. Esant šiai ydai, kraujas sunkiau prateka į plaučius, dešinysis skilvelis yra perpildomas tūriu, jam tenka sunkiau dirbti. Kurį laiką skilvelis gali dirbti didesniu krūviu, tačiau, bėgant laikui, jis padidėja, išsiplečia, nebegali normaliai atlikti savo funkcijos.

 

Rizikos faktoriai

Nėra žinoma, kas skatina plaučių arterijos stenozės vystymąsi. Manoma, jog su šia patologija gali būti susiję genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika.

 

Simptomai

Simptomų išreikštumas priklauso nuo susiaurėjimo laipsnio. Kuo mažesnė anga, pro kurią teka kraujas, tuo stipriau pasireiškia klinika. Plaučių arterijos stenozei būdinga:

Dusulys fizinio krūvio metu,
Nuovargis, silpnumas,
Alpimas,
Kaklo venų išsiplėtimas, pulsacija.

 

Diagnostika

Diagnozuojama remiantis ligos istorija, fizinio ištyrimo duomenimis. Labai svarbu išklausyti širdies veiklą, girdimas ūžesys. Atliekama elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma – nustatomas dešiniųjų širdies ertmių padidėjimas. Vienas svarbiausių instrumentinių tyrimų, padedantis diagnozuoti susirgimą – echokardiograma.

 

Gydymas

Lengvais ligos atvejais, gali būti paskirtas tik nuolatinis stebėjimas. Tačiau pagrindinis gydymo būdas – operacinis. Gali būti atliekama operacija uždaruoju būdu, kuomet specialiu balionėliu susiaurėjusi anga yra praplečiama. Taip pat gali būti atliekama atvira širdies operacija, ji šiek tiek tikslesnė.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha