Meniu

Peritoninė dializė

Aprašymas

Peritoninė dializė – tai gydymo metodas (procedūra) atliekamas žmonėms, kurių inkstų funkcija yra nepakankamai. Normaliai inkstai kartu su šlapimu pašalina skysčių perteklių, kenksmingus medžiagų apykaitos produktus, mineralus taip palaikydami vidinės organizmo terpės stabilumą. Kai jie praranda šį gebėjimą, būtina taikyti inkstų pakaitinį gydymą.

 

Dializės rūšys

Skiriama keletas dializės rūšių: hemodializė ir peritoninė dializė. Hemodializė gali būti taikoma tiek ūminio, tiek lėtinio inkstų nepakankamumo atveju. Tuo tarpu peritoninė dializė skiriama lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau šis metodas turi savų privalumų, kurių pagrindinis – gydymasis namuose.

 

Kada pradėti dializę?

Gydytojas kartu su pacientu nusprendžia, kada pradėti taikyti dializę. Tai priklauso nuo labai daug įvairių veiksnių: likusios inkstų funkcijos, bendros sveikatos būklės, varginančių simptomų, gyvenimo kokybės ir t.t. Dažniausiai likus maždaug penktadaliui inkstų funkcijos, žmogus įrašomas į laukiančiųjų transplantacijos sąrašą, tuomet taip pat pradedama kalbėtis apie dializės procedūras. Gydytojas pataria, kurį dializės metodą pasirinkti būtų geriau, o tuomet pacientas sprendžia kas labiausiai atitinka jo poreikius. Dažniausiai peritoninė dializė siūloma sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, netoleruojantiems hemodializės, taip pat jauniems, norintiems turėti didesnę laisvę aktyviam gyvenimui žmonėms.

 

Pasiruošimas

Prieš pradedant taikyti peritoninę dializę atliekam procedūra, kurios metu per pilvo sieną implantuojamas specialus kateteris (vienas jo galas susisiekia su pilvo ertme, kitas su kūno išore). Dažniausiai šis vamzdelis implantuojamas apatinėje pilvo dalyje kairėje ar dešinėje pusėje. Pacientas apmokomas kaip prižiūrėti kateterį pirmąsias savaites po implantacijosir vėliau, kai jau bus taikomos dializės procedūros. Tai labai svarbu siekiant išvengti komplikacijų (infekcijos, vamzdelio užsikišimo ir pan.)

 

Veikimo principas

Peritoninės dializės metu pusiau laidžios membranos vaidmenį, pro kurią vyskta nereikalingų medžiagų judėjimas ir skysčių pašalinimas atlieka pilvaplėve (plėvė išklojanti pilvo sieną). Pro vamzdelį i pilvo ertmę yra suleidžiamas dializės skystis, kuris tam tikrą laiką išbūna pilvo ertmėje, tuo metu vyksta medžiagų pasikeitimas ir kraujo „valymasis“. Po to skystis išpilamas. Procedūros kartojamos priklausomai nuo poreikio. Skiriama keletas peritoninės dializės rūšių:

Nuolatinė ambulatorinė peritonė dializė – skystis keičiamas keletą kartų per dieną rankiniu būdu (pilvo ertmėje skystis laikomas vidutiniškai 3 valandas.
Automatinė peritoninė dializė – dažniausiai atliekama naktį, naudojant specialius aparatus. Aparatas pats keisčia skystį keletą kartų per parą.

Lėtinės inkstų ligos yra patologija, kuri tęsiasi visą žmogaus gyvenimą ir reikalauja tinkamo gydymo. Jeigu nėra tinkama peritoninė dializė, kaip atsarginis variantas visuomet yra hemodializė ar inkstų transplantacija.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha
// Generate all theme and ImpressPages javascript files