Meniu

Pasiutligė

Ligos aprašymas

Tai ūminė virusinė žmonių ir gyvūnų centrinės nervų sistemos liga, kuri per 10 dienų nuo klinikinių simptomų pradžios baigiasi koma ir mirtimi.

 

Sukėlėjas

Infekciją sukelia pasiutligės virusas, priklausantis Lyssavirus genčiai, kurią sudaro 7 pasiutligės viruso genotipai. Virusas nesidaugina aplinkoje, atsparus žemai temperatūrai. Jis jautrus rūgštims, šarmams, aukštai temperatūrai.

 

Paplitimas

Pasiutligė yra paplitusi beveik visame pasaulyje. Žmogus pasiutlige užsikrečia nuo gyvūnų. Svarbiausias pasiutligės viruso rezervuaras – sergantys laukiniai mėsėdžiai, ypač lapės, vilkai, usūriniai šunys ir kai kurie naminiai gyvūnai (katės, šunys). Ypač didelę reikšmę pasiutligės plitime turi šunys. Šuo tampa užkrečiamas iki simptomų pasireiškimo, išskirdamas virusą su seilėmis. Todėl apkandžiojus šuniui, jis izoliuojamas 10 dienų stebėjimui ir jei išlieka sveikas, vadinasi jis žmonių apkrėsti negalėjo. Pasiutligės virusas perduodamas su seilėmis įkandimo, įdrėskimo metu ir retai jo patekus į nepažeistą gleivinę. Jis prisitaikęs egzistuoti tik nerviniame audinyje ir seilėse. Daugiau nei 90 proc. visų žmonių susirgimų pasiutlige atvejų yra susiję su pasiutusių gyvūnų apkandžiojimais. Susirgimo tikimybė priklauso nuo įkandimo vietos (ypač pavojingi veido srities sukandžiojimai), žaizdos pobūdžio, apkandžiojimo laipsnio, bendros sveikatos būklės.

 

Simptomai

Pasiutlige susergama praėjus nuo 30 iki 90 dienų nuo užsikrėtimo. Požymiai, įspėjantys apie ligą yra: niežulys, nesamų dirgiklių jutimas įkandimo vietoje ar skausmas galūnėje, silpnumas, nuovargis, neaukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos ir gerklės skausmas, raumenų skausmas. Taip pat virškinamojo trakto pažeidimo simptomai: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Kartu būna baimė, apatija, depresija, nemiga. Liga pasireiškia 2-7 dienas trunkančiu centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimu, kuriam būdingas sujaudinimas ir vandens baimė. Ligonis neramus, hiperaktyvus, kartais labai agresyvus, regi ir girdi haliucinacijas, kliedi. Mėginimas gerti, vandens vaizdas ar garsas sukelia gerklės ir ryklės raumenų spazmą su dusuliu. Psichomotorinį sujaudinimą provokuoja garsas, šviesa, fizinis kontaktas. Būdingas karščiavimas iki 400 C . Po 2-3 dienų dėl centrinės nervų sistemos pakenkimo stebimas generalizuotas paralyžius. Mirštama dažniausiai dėl kvėpavimo centro paralyžiaus, smegenų edemos, širdies aritmijos, organų funkcijos nepakankamumo per kelias valandas ar dienas nežiūrint intensyvaus gydymo.

 

Diagnostika

Dažniausiai pasiutligė diagnozuojama remiantis epidemiologiniais (gyvūno įkandimas prieš 1-3 mėnesius) ir klinikiniais simptomais (įkandimo vietos skausmas ir niežulys, vandens baimė, sutrikęs kvėpavimas, haliucinacijos, kliedėjimai, agresyvumas). Bendrame kraujo tyrime sergant pasiutlige bus padidėjęs baltųjų kraujo ląstelių skaičius. Rečiau atliekami nugaišusio gyvūno smegenų histologiniai tyrimai ar laboratorinių pelių smegenų užkrėtimas tiriamąja medžiaga, viruso RNR nustatymas.

 

Gydymas

Specifinio gydymo nuo pasiutligės viruso nėra. Ligonis izoliuojamas, saugomas nuo triukšmo, stiprios šviesos ir kitų dirgiklių. Baimė ir skausmas slopinami narkotiniais analgetikais ir raminamaisiais, raumenų spazmų priepuoliai – injekciniais prieštraukuliniais vaistais (diazepamu, fentaniliu, tiopentaliu). 

 

Profilaktika

Svarbu kuo skubiau tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai praplauti tekančiu vandeniu su muilu ar detergentu, paskui dezinfekuoti 700 etilo alkoholiu ar jodo tinktūra. Jei yra bent menkiausia galimybė užsikrėsti pasiutlige, skiriama imunizacija. Lietuvoje naudojamos inaktyvuotos vakcinos, leidžiamos į raumenis ar odą. Profilaktinės vakcinacijos kursas rekomenduojamas laboratorijų darbuotojams, veterinarams, dresuotojams, medžiotojams, skerdyklų darbuotojams. Svarbiausia yra nutraukti pasiutligės viruso cirkuliavimą gamtoje. To siekiama vakcinuojant laukinius ir naminius gyvūnus, jų skaitlingumo reguliavimu. Šunys ir katės turi būti skiepijami nuo 3 mėn. amžiaus.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha