Meniu

Osteomielitas

Ligos aprašymas

Tai kaulų ar kaulų čiulpų infekcinis uždegimas, kai mikrobai patenka iš išorės (traumos sukelta žaizda, atviras kauulo lūžis, gilus nudegimas, kaulų operacijos) ar atkeliauja krauju iš kitų infekcinių židinių. Dažniausi ligos sukėlėjai – auksinis stafilokokas, E.coli. Kiek rečiau – hemolitiniai streptokokai ir kt.

Pagal ligos eigą osteomielitas klasifikuojamas į ūminį ir lėtinį. Pagal ligos priežastį jis skirstomas į potrauminį, hematogeninį, pooperacinį, specifinį (sifilis, vėžys, tuberkuliozė) ir ypatingos formos (Brodie abscesas).

Rizikos veiksniai, turintys įtakos ligos išsivystymui: prasta mityba bei imuninės būklė, diabetas, alkoholizmas, kraujodaros sutrikimai.

 

Simptomai

Pasireiškia lokalus patinimas, skausmas, paraudimas, lokalus raumenų tempimas, negalėjimas atsiremti skaudančia koja. Laboratoriniame kraujo tyrimu nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai – leukocitozė, ENG, CRB.

 

Diagnostika

Remiamasi anamneze, simptomatika, kraujo tyrime padidėjusiais uždegiminiais rodikliais, punktato (iš pažeidimo paimama tiriamosios medžiagos) mikroskopija, bakterijos kultūros augimo, rentgenografijos/tomografinio tyrimo, radioizotopinio skenavimo, fistulografijos.

 

Gydymas

Ūmaus hematogeninio osteomielito atveju atliekama kaulo perforacija (pragręžimas), drenuojami (pašalinami) pūliai, skiriami antibiotikai, lašinami skysčiai į veną, skiriami antikoaguliantai. Lėtinio osteomielito metu atliekama sekvestrektomija (pažeisto kaulo pašalinimas), randinių infekuotų kaulinių/minkštųjų audinių radikalus pašalinimas, antibiotikai, oksigenacija, plastika vaskuliarizuotu odos-raumenų lopu. 

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha