Meniu

Opinis kolitas

Ligos aprašymas

Opinis kolitas – tai uždegiminė žarnyno liga. Opinio kolito metu uždegiminiai pokyčiai prasideda nuo išangės ir plinta pamažu pažeisdami visą storąjį žarnyną. Pokyčiai, sukeliami šios ligos, būna paviršiniai, apimantys storosios žarnos gleivinę ir pogleivį.

Sergamumas opiniu kolitu įvairiose šalyse siekia 40-80 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Lietuvoje opinis kolitas nustatomas rečiau.

 

Ligos priežastis

Tiksli žarnyno uždegiminių ligų priežastis nėra žinoma. Manoma, jog daugelis įvairių veiksnių sąlygoja susirgimo atsiradimą. Tarp pagrindinių priežasčių yra įvardijami genetiniai veiksniai (susiję su paveldimumu), imuniniai veiksniai (susiformuoja nenormalus imuninis atsakas, kai organizmas ima kovoti prieš savo žarnyno ląsteles), išoriniai veiksniai (stresas, netinkama mityba).

 

Rizikos faktoriai

Opinio kolito rizikos veiksniams priskiriamas amžius (dažniausiai susergama iki 30 metų, tačiau liga gali atsirasti ir žymiai vyresniame amžiuje); šeiminė anamnezė (rizika sirgti didesnė jei yra artimųjų, kuriems nustatytas opinis kolitas), rasė (baltiesiems susirgimas nustatomas dažniau), izotretinoino vartojimas (vaistas paprastiesiems spuogams-aknei gydyti).

 

Simptomai

Pagrindinis opiniam kolitui būdingas simptomas – viduriavimas. Jis būna dažnas, tiek dienos, tiek nakties metu. Išmatose aptinkama gleivių ir kraujo. Ligai taip pat būdingi tenezmai – liguistas noras tuštintis. Kiti susirgimui būdingo požymiai netiesioginiai, atsiranda esant sunkiai ligos eigai:

Skysčių netekimas,
Blyškumas,
Padidėjusi kūno temperatūra.

 

Diagnostika

Liga nustatoma išsiaiškinus būdingus klinikinius simptomus, atlikus instrumentinius tyrimus. Opiniam kolitui diagnozuoti atliekamas endoskopinis storosios žarnos tyrimas (rektoskopija, sigmoskopija, kolonoskopija). Šio tyrimo metu apžiūrima storosios žarnos gleivinė, nustatomas jos pažeidimas. Taip pat paimama medžiaga mikroskopiniam ištyrimui (histologija). Kitų tyrimų reikšmė tik pagalbinė.

 

Gydymas

Opinio kolito gydymo tikslas – sumažinti žarnyno uždegiminį procesą ir jo sukeliamus simptomus. Gydymui gali būti skiriami įvairūs medikamentai priklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio: priešuždegiminiai vaistai (sulfasalazinas, steroidiniai vaistai nuo uždegimo), imuninę sistemą slopinantys vaistai (azatioprinas), biologiniai vaistai (infliksimabas), antibakteriniai preaparatai, skausmą malšinantys vaistai. Sunkiais atvejais galimas chirurginis gydymas, kurio metu pašalinama pažeista žarnyno dalis.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos: vaistai

Rašyti komentarą

Captcha