Meniu

Mastopatija (krūtų dishormoninė hiperplazija)

Ligos aprašymas

Tai krūtų liaukinio ir tarp jo esančio jungiamojo audinio pakitimai. Normaliai krūtų liaukinio audinio veikla priklauso nuo darnios lytinių hormonų – estrogenų ir progesteronų veiklos. Kai būna kiaušidžių ar kitų endokrininių liaukų hormonų sekrecijos sutrikimų, lytinių hormonų veikla išsibalansuoja. Taip pat įtakos turi ginekologinės ligos kaip endometriozė, mioma, gimdos priedų uždegimai, kartais pakaitinė hormonų terapija (todėl prieš ją skiriant būtinas detalus moters ginekologinis ištyrimas). Mastopatiją gali sukelti ir pogimdyminis pieno susitvenkimas (laktostazė), krūties uždegimas, sunkios infekcinės ligos.

Hiperplaziniai (audinio sustorėjimo, išvešėjimo) krūties pakitimai skirstomi:

a) fibrozinė– cistinė mastopatija – fibroadenomatozė, t.y., krūtų audinio sustandėjimas, kurio fone gali vystytis piktybinis procesas;

b) fibroadenoma;

c) cista;

d) tarplatakinė papiloma.

 

Simptomai

Fibroadenomatozė – tai latakų cistos ir tarp latakų susidariusi fibrozė (jungiamojo audinio išvešėjimas). Dažniausiai pasitaiko moterims 30-45 metų amžiuje. Šiai patologijai atsirasti turi įtakos hiperestremija, todėl būna anovuliaciniai ciklai (kiaušialąstė neišeina iš kiaušidės), tokiu atveju būna mėnesinių sutrikimai. Taip pat kartu neretai pasireiškia hiperprolaktinemija – dingsta mėnesinės, atsiranda nevaisingumas, bėga pienas iš krūtų.

 

Simptomai

Moteris pagrinde skundžiasi krūties sukietėjimu, skausmu prieš mėnesines, jei jos yra. Čiuopiami sukietėjimai, kurie nėra labai skausmingi, jų paviršius grūdėtas, ribos neaiškios. Šie pakitimai ryškesni antroje mėnesinių ciklo pusėje, pasireiškia dažniausiai abiejose krūtyse.

Fibroadenomos atveju išveša liaukos ir stroma tarp jų. Pasitaiko moterims 15-30 metų. Simptomai dažnai neišryškėja, aptinkama atsitiktinai, randama hormoninių sutrikimų. Gali būti vienoje ar abiejose krūtyse. Čiuopiant paslankūs, lygiu paviršiumi, aiškiomis ribomis, dažniausiai pailgi, kieti ar pusiau paslankūs dariniai.

Cistos susiformuoja, kai išveša jungiamasis audinys ir užspaudžia ištekamuosius pieno latakus. Cistos paprastai būna apvalios, elastingos, lygiu paviršiumi. Simptomų paprastai nebūna. Aptikus cistą, atliekama punkcija ir citologinis tyrimas dėl detalaus ištyrimo ir įvertinimo, ar nėra piktybinio proceso.

Intralatakinė papiloma. Pagrindinis jos simptomas – išskyros iš spenelių, neretai su kraujo priemaiša. Čiuopiant apie spenelį, jaučiamas sukietėjimas. Daugiau simptomai būna menki.

 

Diagnostika

Moterys visada kas mėnesį pati privalo pasitikrinti krūtis, geriausia praėjus savaitei po mėnesinių pradžios. Apsižiūrima prieš veidrodį su nuleistomis, vėliau pakeltomis rankomis. Vertinamas simetriškumas, formos pokyčiai, odos įtraukimas/pakilimas, spenelio pakitimai, odos pigmentacija, poodinių venų pakitimai. Tada apsičiuopiama atsigulus: čiuopiama pirštų galais, nuo spenelio link periferijos, pagal laikrodžio rodyklę. Yra trys  rekomenduojamos padėtys: viena ranka virš galvos, viena ranka ištiesta į šoną, viena ranka nuleista išilgai kūno, o kita ranka atliekama krūties apčiuopa. Didžiausią dėmesį atkreipti į viršutinę šoninę krūties dalį. Ten dažniausiai pasitaiko pakitimų. Taip pat nepamiršti patikrinti,ar nėra padidėjusių prie raktikaulio ir pažastyse limfmazgių.

Krūtų ištyrimui yra taikomi ultragarsinis tyrimas moterims iki 35-40m., mamografija  moterims virš 40m. (jautrus tyrimas krūtų įvertinimui), aptikus darinį – atliekama punkcija (plona adata paimamas gabalėlis tiriamosios medžiagos) ir tiriama ar tai gerybinis ar piktybinis darinys. Esant išskyroms iš spenelių, tiriami ir jie dėl galimo piktybiškumo įvertinimo.

 

Gydymas

Gydymas priklauso nuo rizikos faktorių. Fibroadenomatozė gydomas medikamentais – kalio jodido preparatais, fitoterapinėmis procedūromis, ciklas koreguojamas estrogenų – gestagenų preparatais. 45-50 metų moteriai skiriami progestagenai. Pomenopauziniu laikotarpiu taikomas operacinis gydymas dėl didelės supiktybėjimo rizikos. Cistų, fibroadenomų, papilomų atvejais taikomas chirurginis gydymas.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha