Kvėpavimo organų tuberkuliozė
Ligos aprašymas
Tai lėtinė bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti plaučius.
Sukėlėjas
Tuberkuliozę sukelia bakterijos Mycobacterium tuberculosis, rečiau Mycobacterium bovis ir Mycobacterium africanum. Jos yra labai atsparios, išlieka ilgai ir įvairiomis sąlygomis, nebijo šalčio. Skystuose skrepliuose tuberkuliozės bakterijos gali išgyventi ir sukelti ligą apie pusmetį, užkrėstuose minkštuose daiktuose, vandenyje, ant sienų būna kelis mėnesius. Jos žūsta veikiant tiesioginiais saulės spinduliais, sausu karščiu, virinant.
Paplitimas
Kasmet aktyvia tuberkulioze suserga daugiau nei 8 milijonai žmonių ir miršta apie 2 milijonus. Infekcijos šaltinis – atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus, kurio skrepliuose randama tuberkuliozės mikobakterijų. Užkratas dažniausiai perduodamas oro lašeliniu būdu, taip pat galimas alimentinis užsikrėtimo būdas. Į aplinką mikobakterijos patenka kosint, čiaudint, juokiantis. Valgant sergančių gyvulių nepasterizuotą pieną ar jo produktus, nevirtą mėsą, pirmiausia pažeidžiamas žarnynas ar tonzilės. Veiksniai didinantys riziką susirgti tuberkulioze: bloga nuotaika, nepatenkinamos socialinės ir darbo sąlygos, teigiami Mantu mėginiai, ŽIV infekcija ir AIDS, vartojami kortikosteroidai, imunosupresinis gydymas, rūkymas, diabetas, plaučių ligos kaip plaučių uždegimas.
Simptomai
Tuberkulioze sergantys asmenys retai išsako skundus. Būdingi ligos simptomai: silpnumas, nedarbingumas, sutrikęs miegas, svorio kritimas, subfebrili temperatūra, prakaitavimas, ypač naktimis. Kvėpavimo organų pažeidimas pasireiškia kosuliu, skrepliavimu, trunkančiu ilgiau nei 3 savaites, kraujo atkosėjimu, dusuliu, kartais krūtinės skausmu. Dažnai ligoniams padidėja kaklo, pažastų ir kiti limfmazgiai.
Diagnostika
Tuberkuliozė diagnozuojama atlikus bakteriologinius tyrimus, kurių tikslas nustatyti ligos sukėlėją. Tai skreplių, pleuros punktatų, šlapimo, kitų išskyrų pasėlis ir mikroskopinis skreplių tyrimas. Svarbi radiologinė diagnostika (rentgenoskopija, rentgenografija, kompiuterinė tomografija), parodanti plaučių pažeidimo priežastį. Taip pat naudojama bronchoskopija ir videotorakoskopija. Tuberkuliozės diagnostikai, ypač vaikų, naudojamas tuberkulino (Mantu) mėginys. Ūmią infekciją rodo pakitimai kraujyje: padidėjęs leukocitų, eozinofilų skaičius, sumažėjęs limfocitų skaičius, nedaug padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.
Gydymas
Skiriamas ilgalaikis nuo 6 (jei sukėlėjas jautrus vaistams) iki 24 mėn. (jei yra dauginis atsparumas preparatams) trukmės gydymas. Pirmos eilės vaistai nuo turberkuliozės yra izoniazidas, pirazinamidas, rifampicinas, streptomicinas ir etambutolis. Antros eilės – tiamidų ir chinolonų grupės preparatai. Rezerviniams vaistams priklauso makrolidai, klofaziminas, rifabutinas, ampicilinas ar amoksicilinas su klavulano rūgštimi.
Profilaktika
Svarbiausia anksti išaiškinti sergančiuosius ir juos aktyviai gydyti. Būtina dezinfekuoti patalpas, ligonio aplinkos daiktus, spjaudykles, mokytis ligonį ir jo artimuosius.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas