Meniu

Keratitas

Ligos aprašymas

Tai akių ragenos uždegimas su ar be infekciniu komponentu. Jei yra infekcinis komponentas, juo dažniausiai būna virusai (Herpes simplex, Herpes zoster, adenovirusas), bakterijos (auksinis stafilokokas, Streptococcus epidermidis, Streptococcus enterobacter, Streptococcus pneumoniae, pseudomonas aeruginosa). Neretai liga išsivysto dėl akies paviršiaus ligos, traumos, sausumo, sisteminių ligš, autoimuninių susirgimų.

 

Simptomai

Simptomai priklauso nuo ligos sukėlėjo. Kai tai yra Herpes simplex infekcija, ji gali būti pirminė arba antrinė. Pirminė dažniausiai pasireiškia vaikystėje neryškia simptomatika, bet pasitaiko atvejų, kai sukeliamas blefarokonkuktyvitas ar ragenos dendritinis išopėjimas. Kai vyksta trišakio nervo ganglijuje esančios infekcijos reaktyvacija – tai antrinė infekcija, kurios metu virusas keliauja į akį per šį nervą. Kai infekcija pasireiškia be epitelio pakenkimo, išgijama be randų. Bet jei pažeidimas gilesnis, pasiekkiama stroma, formuojasi randai, gali atsirasti priekinis uveitas. 

Herpes zoster atveju pakenkimas dažniausiai būna panašus, kartu matomas odos bėrimas pagal nervo eigą (bet kurių iš trišakio nervo šakų). Gali išsivystyti keratitas, uveitas, glaukoma. Konjuktyvitas ir iritas paprastai tęsiasi daug mėnesių, sunkiausi to padariniai – recidyvuojantis keratitas su randėjimu ir poherpetinė neuralgija.

 

Adenovirusinis keratitas pasitaiko dažnai. Sukeliamas neryškus matymas, akinimas, šviesos baimė, smėlio akyse pojūtis.

Bakterinės infekcijos metu reikia nustatyti palankias sąlygas bakterijoms sukelti uždegimą (ragenos trauma, kontaktinių lęšių nešiojimas, sausa akis, blefaritas,  pūslinė keratopatija, herpetinis keratitas, imunosupresija ir kt.). Regėjimas susilpnėja, o jei liga komplikuojasi iki intraokulinės infekcijos – galimas ir aklumas. Ragenos atsinaujinimo metu su randėjimu ir kraujotakos atkūrimu, išsivysto ragenos padrumstėjimas, astigmatizmas.

Keratitas, sukeltas Acanthamoeba pirmuonio pasitaiko retai. Jis aptinkamas net čiaupo vandenyje, dažniausiai juo užsikrečia asmenys, naudojantys kontaktinius lęšius, nes šis pirmuonis gali augti daugelyje tirpalų, naudojamų lęšių priežiūrai. Pagrindinis simptomas – akių skausmas, neatitinkantis akių pažeidimo simptomų, ragenos uždegimas be išopėjimų. Diagnozė sudėtinga, gydymas specifiniais vaistais ilgas.

Sisteminės autoimuninės ligos kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, Šjogreno sindromas, Wegenerio granuliomatozė, mazginis poliarteriitas ir kt. neretai sukelia ragenos pažeidimus, jos tirpimą.

 

Diagnostika

Svarbi anamnezė dėl sisteminių ligų, pasireiškę  simptomai. Virusas, bakterija identifikuojami paėmus tiriamosios medžiagos iš ląstelių nuo susidariusių opų.

 

Gydymas

Dažnai išopėjimas praeina savaime, tačiau yra įprasta naudoti acikovirą prie virusinės infekcijos, kartais prireikia steroidų, bet tik išgijus epitelio pažeidimui. Adneovirusinis keratitas gydomas vietiniais steroidais tik įsitikinus, kad tai ne herpetinis keratitas. Bakterinės kilmės keratitas gydomas pirma plataus spektro antibiotikais (kinolonais), o vėliau, nustačius sukėlėją, specifiniais antibiotikais. Vietiniai steroidai skiriami tik tuo atveju, kai infekcinis komponentas išnyksta. Autoimuninės kilmės keratitas gydomas dirbtinėmis ašaromis, atliekant ašarų taškelių okliuziją su bet kurios infekcijos gydymu.

Prireikus atliekama ragenos transplantacija, pagerinanti regėjimą, o esant jos perforacijai (susidarius skylei, - siekant apsaugoti nuo akies netekimo.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha