Meniu

Inkstų transplantacija

Aprašymas

Inkstų transplantacija – tai chirurginė procedūra, kurios metu normaliai veikiantis donoro inkstas persodinamas žmogui, kurio inkstų funkcija yra nepakankama.

Normaliai inkstai kartu su šlapimu pašalina skysčių perteklių, kenksmingus medžiagų apykaitos produktus, mineralus - taip palaikomas vidinės organizmo terpės stabilumas. Kai jie praranda šį gebėjimą (išsivysto taip vadinamas galutinės stadijos inkstų nepakankamumas) imamasi įvairių priemonių: taikomas pakaitinis inkstų gydymas (hemodializė, peritoninė dializė) ar atliekama inkstų transplantacija.

Svarbu tai, jog tik vieno donorinio inksto pakanka abiejų neveikiančių inkstų funkcijai pakeisti. Taigi dėl šios priežasties atsiranda galimybė inkstą paimti iš gyvo donoro.

 

Kas gali būti donoru?

Yra skiriama keletas donorų rūšių:

- Kadaverinis donoras – inkstas paimamas iš mirusių individų (reikalingas sutikimas). Pirmenybė persodinti kadaverinio donoro inkstą teikiama pagal kraujo grupę, imunologinį suderinamumą ir laukimo eilėje laiką. Persodintas inkstas, jei nekyla jokių sunkių komplikacijų, funkcionuoja apie 10 metų, po to vėl prireikia transplantacijos.
- Gyvas donoras – Lietuvoje donoru gali tapti giminystės ryšiu su sergančiuoju susiję asmenys (brolis, tėvai, pilnametystės sulaukę vaikai), taip pat sergančiojo sutuoktinis. Persodintas gyvo donoro inkstas funkcionuoja ilgiau, kadangi tai būna planinė operacija (išimtas donoro inkstas labai trumpą laiko tarpą būna be kraujotakos).

Donorystė privalo būti savanoriška, be prievartos ar materialinės gerovės siekimo. Potencialiam donorui (tiek gyvam, tiek mirusiam) taikomi įvairūs reikalavimai – tam tikra amžiaus riba, ligos (tiriama ar neserga ŽIV, hepatitu, sifiliu ir t.t.). Tik tuomet, jei donoras patenkina visus keliamus reikalavimus, jo organas gali būti persodintas transplantacijos laukiančiam asmeniui.

 

Principai

Prieš atliekant transplantaciją turi būti atliktas imunologinis donoro ir recipiento suderinamumas (pagal kraujo grupę, HLA – žmogaus leukocitų antigenų sistemą). Donoro inksto funkcija turi būti įvertinta prieš transplantaciją.

Inkstas transplantuojamas chirurginės operacijos metu, kuri trunka maždaug 3 val. Naujasis inkstas persodinamas ne į buvusio inksto vietą, o į klubinę sritį, sujungiant inksto arteriją ir veną su atitinkamomis klubinėmis kraujagyslėmis.

 

Kas laukia po operacijos?

Po operacijos ligoninėje tenka išbūti dar maždaug savaitę. Kartais transplantuotas inkstas pradeda veikti ne iš karto, todėl gali prireikti inkstų pakaitinio gydymo (hemodializės). Paprastai tai trunka keletą dienų.

Po inkstų transplantacijos visą gyvenimą kol veiks naujasis organas būtina vartoti imuninę sistemą slopinančius vaistus. Jų dozė priklauso nuo inksto funkcijos. Paprastai, jei nekyla jokių komplikacijų, vaistų dozė su laiku mažėja.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha