Meniu

Inkstų arterijos stenozė

Ligos aprašymas

Inkstai yra porinis organas. Skiriamas kairysis ir dešinysis inkstai. Kraujas į inkstą patenką per inksto arteriją, kuri atsišakojo nuo aortos, stambiausios organizmo arterijos.

Inkstų arterijos stenozė – tai vienos ar abiejų inkstų arterijų susiaurėjimas, trukdantis deguonies prisotintam kraujui pasiekti inkstus. Inkstas yra organas, kurio funkcijai atlikti (filtruojamos nereikalingos medžiagos ir skysčių perteklius) labai svarbi adekvati kraujotaka. Jai pablogėjus, pažeidžiamas inkstų audinys.

Inkstų arterijos stenozė – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios vystosi hipertenzinė nefropatija.

 

Rizikos faktoriai

Dažniausiai inkstų arterijos susiaurėjimas atsiranda dėl kraujagyslių aterosklerozės. Todėl pagrindiniai ligos rizikos veiksniai yra vyresnis amžius (> 50 m.), rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas. Kartais stenozė atsiranda ir dėl embolizacijos (trombas, atkeliavęs iš kitų organizmo vietų, pvz., širdies).

 

Simptomai

Inkstų arterijos stenozė gali pasireikšti dviem sindromais:

- renovaskuline hipertenzija (siekdami kompensuoti kraujotakos nepakankamumą inkstai aktyvina tam tikras medžiagas, hormonus, kuriems veikiant didėja kraujo spaudimas). Šiam sindromui būdingas inkstų funkcijos blogėjimas gydant padidėjusį kraujo spaudimą, staigus gydytos hipertenzijos pablogėjimas, polinkis kraujo tūrio padidėjimui, kuris gali lemti plaučių edemą (skysčio kaupimasis plaučiuose, pasireiškiantis dusuliu, silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu).
- išemine nefropatija. Pasireiškia inkstų funkcijos blogėjimu dėl sutrikusio deguonimi prisotinto kraujo tiekimo. Šlapime aptinkama baltymo, kraujyje padidėja kreatinino koncentracija.

Neretai šie du sindromai būna tarpusavyje susiję. Pagrindinis simptomas esant inkstų arterijos stenozei – padidėjęs kraujo spaudimas. Labai svarbu išsiaiškinti tikslią hipertenzijos priežastį, tik tuomet gali būti skiriamas reikiamas gydymas.

 

Diagnostika

Įtarus inkstų arterijos stenozę atliekami instrumentiniai tyrimai: suleidžiama kontrastinė medžiaga ir kraujagyslių būklė stebima rentgeninio tyrimo ar kompiuterinės tomografijos metu. Mažiau tikslus tyrimas – skenavimas ultragarsu su dopleriu.

 

Gydymas

Skiriamas medikametinis ir intervencinis gydymas. Medikamentinio gydymo esmė – sumažinti aterosklerozės progresavimą. Skiriami antihipertenziniai (kraujospūdį mažinantys) vaistai. Svarbu keisti gyvenseną – nerūkyti, nevartoti riebaus maisto, alkoholio, daugiau sportuoti.

Didelės (reikšmingos) stenozės atveju reikalingas invazinis gydymas. Pagrindinė gydymo metodika - perkutaninė transluminalinė renalinė angioplastika su ar be stentavimo. Esmė – susiaurėjimo (stenozės) pašalinimas.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha