Inkstinė anemija

Ligos aprašymas

Anemija (mažakraujystė) – tai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekio sumažėjimas kraujyje. Praktikoje anemija laikoma ir hemoglobino bei hematokrito sumažėjimas kraujyje. Iš esmės anemija – tai būklė, kurios metu dėl įvairių priežasčių sumažėja eritrocitų pernešamo deguonies kiekis, dėl to nukenčia organų įprastinė veikla. Inkstinė anemija – tai būklė, kuomet mažakraujystė vystosi dėl nepakankamos inkstų veiklos. Šis susirgimas atsiranda anksti ir progresuoja kartu su inkstų nepakankamumo vystymusi.

Ligos priežastys

Inkstai gamina ir išskiria tam tikrą medžiagą, vadinamą eritropoetinu. Eritropoetinas skatina eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose. Esant inkstų veiklos sutrikimui gali mažėti eritropoetino gamyba, dėl organizme besikaupiančių toksinių medžiagų sumažėja eritropoetino poveikis į kaulų čiulpus. Tai sąlygoja sumažėjusį eritrocitų skaičių. Yra ir kitų anemijos priežasčių lėtinio inkstų nepakankamumo metu: dažnai imamas kraujas tyrimams, kraujo netekimas dializės metu, trumpesnis eritrocitų gyvavimo laikas ir t.t.

Simptomai

Anemija pasireiškia šiais klinikiniais simptomais:

Blyškumas,
Nuovargis,
Šaltos galūnės,
Galvos skausmas,
Širdies plakimas.

Diagnostika

Anemija (mažakraujystė) diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus. Tai, kad šis susirgimas yra inkstų kilmės, patvirtina inkstų veiklos tyrimai, nustatymas pagrindinės inkstų ligos, sukeliančios jų nepakankamumą.

Gydymas

Šiuo metu inkstinė anemija gydoma eritropoetinu. Gydymas pradedamas kai hemoglobino koncentracija sumažėja < 100g/l. Prieš vaisto skyrimą atstatomos geležies atsargos organizme (skiriami geriamieji preaparatai).

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas