Meniu

Girnelės išnirimas

Ligos aprašymas

Tai girnelės dislokacija iš įprastos vietos. Kadangi girnelė yra kelio sąnario dalis, jos patologija susijusi su sąnario patologija. Girnelės išnirimas gali būti ūminis (trauminis), besikartojantis (visada į išorę), įprastinis (kaskart lenkiant kelį, girnelė išnyra), lėtinis (girnelė nuolat išnirusi), įgimtas. Ūminė girnelės dislokacija pasitaiko gana dažnai, ypač iki 16 metų amžiaus, berniukams dažniau nei mergaitėms.

Etilogija įvairi, girnelė gali išnirti dėl esamos displazijos (nenormalaus išsivystymo), taip pat dėl raiščių laisvumo, šlaunikaulio galvos gumburo nepakankamo išsivystymo, girnelės per aukštos padėties. Įgimtas girnelės išnirimas labai retas, tuomet ji būna dislokuota į išorę.

                          

Simptomai

Esant trauminės kilmės girnelės išnirimui, asmenys atžymi įvykusią traumą ir kad jos metu girnelė išniro ir sugrįžo į savo vietą. Sąnarys būna patinęs, judesiai riboti, skausmingi. Lenkiant koją, girnelė dislokuoja iš pradžių i išorę, vėliau į vidinę pusę.

Esant įgimtai girnelės dislokacijai, mažam vaikui to galima nepastebėti, nes normaliai yra kelio sulenkimas 20°, tačiau jis pranyksta iki kūdikiui sueina 6 mėnesiai. Įgimtos girnelės išnirimo metu, šis sulenkimas neišnyksta ir stebimas šlaunies keturgalvio raumens įtempimas.

 

Diagnostika

Atliekamos rentgenogramos, girnelės rentgenogramos sulenkus koją. Kartais prireikia magnetinio rezonanso tyrimo ar artroskopijos detalesniam ištyrimui.

 

Gydymas

Daugumą atvejų galima gydyti konservatyviai. Rekomenduojami šlaunies keturgalvio raumens stiprinimo pratimai, kelio sąnario įtvaras. Operacijos indikacija – skausmas, dažni panirimai. Įgimtų girnelių panirimų atvejais atliekama mišri operacija – atkuriamas visas tiesiamųjų raumenų mechanizmas, šoninis išlaisvinimas ir vidinis sutvirtinimas.

Įprastinis girnelės išnirimas gydomas irgi operaciniu būdu – atliekamas keturgalvio šlaunies raumens ilginimas. Lėtinis išnirimas taipogi chirurgiškai gydomas.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha