Meniu

Gastroezofaginio refliukso liga

Ligos aprašymas

Gastroezofaginis refliuksas – tai būklė, kurios metu skrandžio rūgštys (kartais ir tulžies rūgštys), kitaip sakant tiesiog skrandžio turinys, iš skrandžio patenka į stemplę. Ši būklė yra fiziologiška, galinti pasitaikyti kiekvienam žmogui, ypač pavalgius.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai lėtinė patologija, kuomet dėl per didelio skrandžio rūgščių kiekio patekimo į stemplę pažeidžiama jos gleivinė ar dėl ligos sukeliamų simptomų pablogėja žmogaus gyvenimo kokybė.

GERL labai paplitusi visame pasaulyje. Sergamumas didesnis išsivysčiusiose šalyse ir siekia 20-30% populiacijos. 10% populiacijos ligos sukeliami simptomai būna labai ryškūs. Tiek vyrai, tiek moterys gastroezofaginio refliukso liga serga vienodai dažnai.

 

Ligos priežastis

Normaliai stemplės apatinėje dalyje yra raumeninis raukas, kuris atsipalaiduoja judant maistui stemple. Dėl šios priežasties maistas patenka į skrandį. Po valgio šis raukas vėl užsidaro. Esant gastroezofaginio refliukso ligai šio rauko veikimas dėl įvairių priežasčių (mechanizmas nėra suprastas iki galo) būna atsipalaidavęs ir ne valgio metu. Taip pat pastebėta, jog sergant šia liga, valgymo metu raukas būna atsidaręs ilgesnį laiką.

 

Rizikos faktoriai

Skiriama keletas būklių, kurios padidina GERL riziką:

Nutukimas
Rūkymas
Diafragmos išvarža
Nėštumas
Astma
Diabetas ir kt.

 

Simptomai

Pagrindinis ligos simptomas – rėmuo (deginimo jausmas krūtinėje, dažnai kartu su gerklės „graužimo“ jausmu). Tai labai specifinis požymis, nuo kurio priklauso ligos diagnozė. Gastroezofaginio refliukso ligai taip pat būdinga: rūgštaus skrandžio turinio atpylimas, sunkumas ryjant maistą, seilėtekis.

 

Diagnostika

Neretai diagnozei pakanka vien tik išreikštų klinikinių simptomų, kurie pablogina žmogaus gyvenimo kokybę (trukdo kasdienei veiklai). Tačiau nereikėtų pamiršti, jog simptomų pasireiškimas neturi stipraus ryšio su stemplės gleivinės pažeidimo laipsniu, todėl kartais tenka atlikti įvairius papildomus tyrimus. Patologiniam skrandžio turinio patekimui į stemplę nustatyti gali būti naudojama ilgalaikė 24 valandų stemplės pH-metrija. Stemplės pažeidimui nustatyti dažniausiai atliekamas stemplės endoskopinis tyrimas (jo metu, kilus įtarimui, galima paimti biopsinę medžiagą).

 

Gydymas

Šiuo metu pagrindinis gydymo būdas yra medikamentinis, kurį paskyrus siekiama sumažinti ligos simptomus. Yra kelios vaistų grupės:

Rūgštingumą neutralizuojantys vaistai (antacidiniai). Jie pradeda veikti greitai, nesumažina stemplės pažeidimo (tik kuriam laikui numalšina simptomus).
Skrandžio rūgščių išsiskyrimą mažinantys vaistai (H2receptorių inhibitoriai, protonų pompos inhibitoriai – šiuo metu veiksmingiausi, kadangi beveik pilnai užblokuoja skrandžio rūgšties gamybą). Vaistų poveikis atsiranda po kurio laiko.
Nesant vaistų efektyvumo gali būti taikomas chirurginis gydymas.

Labai svarbi ligos profilaktika: kūno masės mažinimas, lovos galvūgalio pakėlimas, mitybos įpročių keitimas (nepersivalgyti, nevartoti alkoholio, negerti rūgščių sulčių, kavos, nevartoti riebalų maisto gamyboje).

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha