Meniu

Difterija

Ligos aprašymas

Tai nosiaryklės ir kvėpavimo takų gleivinės infekcinis uždegimas, pasireiškiantis bendra organizmo intoksikacija/1236">intoksikacija, širdies ir nervų sistemos pažeidimu.

 

Sukėlėjas

Difteriją sukelia bakterija Corynebacterium diphteriae. Tik ligą sukeliančios difterijos gamina stiprų išorinį toksiną. Bakterijos atsparios išdžiūvimui, ilgai laikosi ant daiktų ir dulkėse, bet jautrios aukštai temperatūrai, dezinfekcinėms medžiagoms, antibiotikams.

 

Paplitimas

Infekcijos šaltinis būna sergantis, sveikstantis žmogus ar bakterijų nešiotojas. Taip pat paskiepyti nuo difterijos asmenys, turintys antitoksinį, bet ne antibakterinį imunitetą. Ypač svarbūs asmenys, sergantys lengva, atipine difterijos forma. Liga perduodama oro lašeliniu keliu, kartais su užkrėstu pienu, indais, kitais buitiniais daiktais. Paskutiniais metais dažniausiai serga suaugusieji. Persirgus difterija ne visada susidaro apsauginis imunitetas/1184">imunitetas.

 

Simptomai

Infekcijos požymiai pasireiškia po 2-10 dienų nuo užsikrėtimo. Pagal jos vietą skiriamos šios pagrindinės ligos formos: žiočių (nosiaryklės), gerklų ir nosies difterija, rečiau pasitaikančios akių, odos ir lytinių organų. Dažniausia forma yra žiočių difterija, kuri gali būti tonzilių, išplitusi žiočių ir toksinė žiočių. Tonzilių (migdolų) difterijos pradžia ūmi. Pasireiškia nedideliu karščiavimu (iki 38oC), bendru negalavimu, gerklės skausmu ryjant, apetito stoka. Ant migdolų susidaro baltas, pilkšvai baltas fibrino (kraujo baltymo) apnašo salelių, kurios vėliau gali plisti ir susilieti į ištisinį storą apnašą. Aplink gleivinė paraudusi ir truputį patinusi. Apnašo nepavyksta nubraukti tamponu, o jį nuėmus migdolų gleivinė kraujuoja. Kaklo limfiniai mazgai padidėję, kiek skausmingi. Būdingas saldžiai šleikštus kvapas iš burnos. Esant išplitusiai nosiaryklės difterijos formai, fibrino apnašas išplinta už migdolų ribų ant liežuvėlio ir minkštojo gomurio lankų gleivinės. Staigiai pasunkėjus išplitusiai difterijai, prasideda toksinė žiočių difterija, kuriai būdinga audringa pradžia ir stipri intoksikacija/1236">intoksikacija. Pagrindinės difterijos komplikacijos yra toksinis inkstų pažeidimas, širdies raumens uždegimas, toksinis daugelio periferinių nervų uždegimas. Difterija sunki liga, kuri, laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydymo, gali baigtis mirtimi.

 

Diagnostika

Svarbiausias difterijos simptomas/2379">simptomas – pilkšvai baltas fibrino apnašas, nenubraukiamas tamponu, pakilęs virš gleivinės. Diagnozė patvirtinama atlikus bakteriologinį (tiriamoji medžiaga sėjama į bakterijų augimo terpę ir ieškoma sukėlėjų), kartais serologinį (kraujyje nustatomi imuniteto apsauginiai veiksniai – antikūnai) tyrimą.

 

Gydymas

Reikalinga kuo skubesnė sergančiojo izoliacija įtarus difterija. Sunkūs ligos atvejai turi būti gydomi izoliuotoje intensyvios terapijos palatoje. Skiriama speciali bedruskė dieta, lengvai nuryjamas maistas/1591">maistas. Sergant žiočių difterija būtina 4-6 kartus skalauti gerklę furacilino tirpalu. Po pirmo pasėlio rezultato, o sunkiais atvejais ir iki jo, patikrinus ligonio jautrumą arklio serumui, švirkščiama į raumenis ar veną antidifterinio serumo vieną kartą, ne vėliau 7-8  ligos dieną. Skiriamas antibakterinis gydymas: penicilinas G arba eritromicinas/715">eritromicinas, rifampicinas/2289">rifampicinas. Antibiotikai vartojami 10-14 dienų. Intoksikacijai mažinti į veną lašinama gliukozės, elektrolitų tirpalų. Sunkios ligos atveju skiriamas prednizolonas.  Gerklų difterija gydoma garų inhaliacijomis su hidrokortizonu, adrenalinu, eukaliptu, soda, ramunėlėmis.

 

Profilaktika

Pagrindinė difterijos profilaktika – skiepijimas. Vaikai pradedami skiepyti nuo 2 mėnesių amžiaus. Skiepijama DTP (difterijos, stabligės, kokliušo) vakcina/2710">vakcina. Antra ir trečia vakcinos dozė suleidžiama 4 ir 6 mėnesių kūdikiui. Kartotinai skiepijami 18 mėnesių (DTP), 6-7  metų (DT) ir 15-16 metų (Td) vaikai. Vėliau būtina skiepytis kas 10 metų.

Rašyti komentarą

Captcha
s