Meniu

Dėmėtoji šiltinė

Ligos aprašymas

Tai ūminė kraujo infekcinė liga, pasižyminti cikliška eiga, karščiavimu, nervų ar širdies ir kraujagyslių sistemų pažeidimu. Kadangi ji anksčiau buvo labai visur paplitusi, dar yra vadinama epidemine dėmėtąja šiltine.

 

Sukėlėjas

Ligą sukelia smulki bakterija Rickettsia prowazeki, parazituojanti žmogaus kraujagyslių endotelyje. Riketsijoms nebūdingas atsparumas karčiui, 100oC temperatūroje žūsta per 0,5 min.

 

Paplitimas

Vienintelis infekcijos šaltinis yra ligonis nuo paskutinių inkubacinio periodo dienų, visą karščiavimo periodą ir dar 2-3 dienas nustojus karščiuoti. Užkratą perduoda žmoginės utėlės, kurios yra dviejų formų: drabužinė (Pediculus humanus corporis) ir galvinė (Pediculus humanus capitis). Tik po 2-6 d. žmogaus kraujo prisisiurbusi utėlė tampa užkrečiama ir savo išmatomis užteršia įkandimo vietą arba žmogus besikasydamas įterpia jų į odos įdrėskimus. Retai bakterijomis užsikrečiama per orą su riketsijų dulkėmis gaminant vakcinas ar buityje. Utėlėms veistis geresnės sąlygos žiemą, kai nešiojama daugiau drabužių, todėl tada dėmėtąja šiltine sergama dažniau. Persirgus įgyjamas tvirtas imunitetas. Bet imunitetui nusilpus galimas ligos recidyvas, vadinamas Brilio ir Cinserio liga.

 

Simptomai

Susergama praėjus vidutiniškai 2 sav. nuo užsikrėtimo riketsijomis. Liga prasideda staiga šaltkrėčiu, galvos skausmu, karščiavimu. Temperatūra greitai pasiekia 39-40oC ir tokia laikosi 8-12 dienų. Ligonis skundžiasi silpnumu, nuovargiu. Sergančiajam dėmėtąja šiltine  būdinga tipinė išvaizda: paburkęs veidas, paraudę skruostai, raudonos akys ir taškinės kraujosrūvos junginėse. Jis būna susijaudinęs, kartais kliedi, būna meninginių simptomų. Ligonio liežuvis yra sausas, virpa, kliūna už dantų. 4-5-tą ligos dieną čiuopiamos padidėjusios kepenys ir blužnis. Tuo pat metu išryškėja liemens, krūtinės, šonų, nugaros, rankų sulenkimų rozeolinis – petechinis bėrimas, kartu pasunkėja ligonio būklė: sutrinka sąmonė, sustiprėja kliedesiai, tremoras, meninginiai simptomai. 8-12 ligos dieną prasideda sveikimo periodas: krenta temperatūra, blunka bėrimas, nyksta kraujagyslių ir nervų sistemos pažeidimo simptomai.

 

Diagnostika

Dėmėtoji šiltinė įtariama pasireiškus būdingiems simptomams, esant informacijai apie utėlėtumą, buvusias keliones, nakvynes apleistose vietose. Kraujo tyrime nustatomas neutrofilų skaičiaus ir eritrocitų nusėdimo greičio padidėjimas, eozinofilų sumažėjimas. Diagnozę pagrindžia serologinių tyrimų metu nustatyti riketsijų antigenai (bakterijų dalelės) ir antikūnai (apsauginiai imuniteto veiksniai).

 

Gydymas

Sunaikinus utėles ir glindas ligonis guldomas į palatą su grotomis pirmame aukšte dėl galimų haliucinacijų. Pagrindiniai sukėlėją veikiantys antibakteriniai preparatai yra doksiciklinas ir chloramfenikolis, kurie gali būti geriami ir leidžiami. Antibiotikai vartojami visą karščiavimo periodą ir dar tris dienas nustojus karščiuoti. Sujaudinimas ir skausmas slopinamas relaniumu, seduksenu, barbitūratais, analginu, tramadoliu. Svarbu nepamiršti girdyti ar skirti skysčių infuzijas, jei reikia gliukokortikoidų, širdies veiklą ir kraujagyslių tonusą veikiančių vaistų.

 

Profilaktika

Utėlėtumo profilaktikai svarbus reguliarus, ne retesnis nei kas 10 d. maudymasis ir baltinių keitimas.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha