Meniu

Astminė būklė

Anatomija

Kvėpavimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: kvėpavimo takai ir plaučiai. Kvėpavimo takuose cirkuliuoja įkvėptas ir pašalintas iš plaučių oras. Plaučiuose vyksta deguonies pasisavinimas į kraują ir anglies dvideginio šalinimas.  Kvėpavimo takus sudaro: nosis, gerklė, gerklos, trachėja, bronchai. Kvėpavimo takuose dujų apykaita nevyksta. Juose oras sušildomas, apvalomas nuo dulkių ir mikroorganizmų.

 

Ligos aprašymas

Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jos metu bronchų spindis susiaurėja, gleivinė paburksta ir ima gaminti daugiau sekreto. Visa tai sąlygoja įvairaus laipsnio kvėpavimo takų obstrukciją (kliūtį orui cirkuliuoti).

Astminė būklė – užsitęsęs labai sunkus astmos priepuolis. Tai gyvybei pavojinga būklė.

Astminė būklė ištinka maždaug 6 % sergančiųjų bronchine astma. Mirtingumas siekia iki 10 %.

 

Ligos priežastis

Nežinoma, kas sukelia bronchinę astmą, tačiau yra pastebėta, kad sergamumas ja didėja. Manoma, jog ligos atsiradimui turi įtakos tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Sąveika su įvairiomis medžiagomis, sukeliančiomis alergiją ar dirginančiomis odą, kvėpavimo takus gali paskatinti astmos atsiradimą.

 

Rizikos faktoriai

Skiriami šie bronchinės astmos rizikos faktoriai: mažas gimimo svoris, giminaitis sergantis astma, rūkymas, viršsvoris ar nutukimas, užterštas aplinkos oras cheminėmis medžiagomis ar tiesiog buvimas šiltose, drėgnose, blogai vėdinamose patalpose.

 

Simptomai

Bronchinei astmai būdinga priepuolinė ligos eiga. Priklausomai nuo ligos sunkumo, priepuoliai gali kartotis nuo kelių kartų per mėnesį iki keleto kartų per dieną.

Bronchinei astmai būdingas dusulys, kurio metu žmogui sunku iškvėpti. Astminei būklei būdingi šie simptomai:

Veido paburkimas
Išsiplėtusios kaklo venos
Išsipūtusi krūtinės ląsta
Priverstinė padėtis (žmogus sėdi palinkęs į priekį, rankomis atsirėmęs į stalą, lovą)
Padažnėjęs kvėpavimas
Padažnėjęs pulsas

Greitai nesuteikus tinkamos pagalbos žmogus pasidaro mieguistas, ima temti sąmonė, dėl deguonies trūkumo gali ištikti koma.

 

Diagnostika

Bronchinė astma nustatoma remiantis klinikinias simptomais, atlikus fizinį ištyrimą. Išklausant plaučius stetoskopu nustatoma „nebylaus plaučio“ zonų. Nustatomas kraujo dujų parcialinis slėgis, kuriame ryškūs kvėpavimo nepakankamumo požymiai.

 

Gydymas

Priepuolio pradžioje skiriama inhaliuojamų greitai veikiančių β2 agonistų. Kartojama keletą kartų, jei būklė nesikeičia, skiriama gliukokortikosteroidų. Jiems nepadedant skiriama anticholinerginių vaistų ar adrenalino. Būtinas ligonio hospitalizavimas, skiriama deguonies, bronchus plečiančių vaistų, jei reikia, gali būti taikoma net gi dirbtinė plaučių ventiliacija.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha