Meniu

Astma

Anatomija

Kvėpavimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: kvėpavimo takai ir plaučiai. Kvėpavimo takuose cirkuliuoja įkvėptas ir pašalintas iš plaučių oras. Plaučiuose vyksta deguonies pasisavinimas į kraują ir anglies dvideginio šalinimas. Kvėpavimo takus sudaro: nosis, gerklė, gerklos, trachėja, bronchai. Kvėpavimo takuose dujų apykaita nevyksta. Juose oras sušildomas, apvalomas nuo dulkių ir mikroorganizmų.

 

Ligos aprašymas

Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jos metu bronchų spindis susiaurėja, gleivinė paburksta ir ima gaminti daugiau sekreto. Visa tai sąlygoja įvairaus laipsnio kvėpavimo takų obstrukciją (kliūtį orui cirkuliuoti).

Lietuvoje bronchine astma serga 5 % suaugusiųjų ir 10 % vaikų.

 

Ligos priežastis

Nežinoma, kas sukelia bronchinę astmą, tačiau yra pastebėta, kad sergamumas ja didėja. Manoma, jog ligos atsiradimui turi įtakos tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Sąveika su įvairiomis medžiagomis, sukeliančiomis alergiją ar dirginančiomis odą, kvėpavimo takus gali paskatinti astmos atsiradimą.

 

Rizikos faktoriai

Skiriami šie bronchinės astmos rizikos faktoriai: mažas gimimo svoris, giminaitis sergantis astma, rūkymas, viršsvoris ar nutukimas, užterštas aplinkos oras cheminėmis medžiagomis ar tiesiog buvimas šiltose, drėgnose, blogai vėdinamose patalpose.

 

Simptomai

Bronchinei astmai būdinga priepuolinė ligos eiga. Priklausomai nuo ligos sunkumo, priepuoliai gali kartotis nuo kelių kartų per mėnesį iki keleto kartų per dieną.

Priepuolio pradžioje staiga atsiranda sloga, žmogus čiaudi, pradeda kosėti, jaučia sunkumą krūtinėje. Pavartojus vaistų priepuolis gali ir pasibaiti. Jei nepavyksta jo numalšinti, atsiranda dusulys. Jam būdinga tai, kad žmogui tampa labai sunku iškvėpti. Kvėpavimas padažnėja, kvėpuojant aktyviai juda ir krūtinės ląsta. Tokie dusulio priepuoliai dažniausiai pasireiškia naktį ar anksti ryte. Tarp priepuolių žmogus jaučiasi gerai.

 

Diagnostika

Bronchinė astma nustatoma remiantis klinikinias simptomais, atlikus fizinį ištyrimą. Vienas svarbiausių tyrimų šiai ligai diagnozuoti, gydymo rezultatams stebėti yra spirometrija (plaučių funkcijos tyrimas). Šio tyrimo metu bronchinė astma taip pat atskiriama nuo kitų ligų (atlikus bronchų dilatacinį mėginį). Krūtinės ląstos rentgenogramoje, kraujo tyrime dažniausiai jokie pokyčiai neaptinkami.

 

Gydymas

Prieš gydymą įvertinamas ligos sunkumas, remiantis simptomų buvimu dieną, naktį ir plaučių funkcijos tyrimu. Gydymas pakopinis, t.y., ligai sunkėjant skiriama daugiau ir įvairesnių grupių vaistų. Astmos gydymui gali būti skiriami trumpai ir ilgai veikiantys β2 agonistai, inhaliuojamieji (įkvepiamieji) gliukokortikosteroidai, leukotrienų receptorių antagonistai. Jų poveikis: plečia kvėpavimo takus ir mažina gleivinės uždegimą bei reaktyvumą (mažina gleivių gamybą). Bronchinės astmos gydymo veiksmingumas turi būti reguliarai įvertinamas atliekant spirometriją. Ligai pasunkėjus, gydymas turi būti keičiamas.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos: ligos

Rašyti komentarą

Captcha