Meniu

Arterinė hipertenzija

Ligos aprašymas

Arterinė hipertenzija – tai liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas. Skiriama pirminė arterinė hipertenzija, kuriai būdingas ilgalaikis nežinomos kilmės kraujospūdžio padidėjimas. Ji pasitaiko 80-90% atvejų. Taip pat yra antrinė arterinė hipertenzija, kuomet pacientas serga kokia nors liga (pvz. inkstų ar endokrinine), o kraujo spaudimo padidėjimas yra šios ligos pasekmė. Arterinis kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Kai širdis susitraukdama išstumia kraują slėgis būna didžiausias ir yra vadinamas sistoliniu. Širdies atsipalaidavimo metu slėgis sumažėja ir vadinamas diastoliniu. Normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Jis kinta priklausomai nuo žmogaus veiklos (didėja fizinio krūvio metu, sumažėja ramybėje). Tačiau jeigu nuolat nustatomas didesnis nei 140/90 mmHg kraujo spaudimas – diagnozuojama arterinė hipertenzija. Pirmine arterine hipertenzija Lietuvoje serga maždaug trečdalis suaugusiųjų. Sergamumas didėja priklausomai nuo amžiaus. Arterinės hipertenzijos sukeltos komplikacijos lemia net 30% mirčių Lietuvoje.

 

Rizikos faktoriai

Skiriami nemodifikuojami (nekeičiami) arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: tai genetinės priežastys, amžius ir modifikuojami (keičiami) rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, fizinis nejudrumas, alkoholio, riebaus ar sūraus maisto vartojimas.

 

Simptomai

Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Gali pasireikšti nespecifine klinika – anksti ryte atsirandantis galvos skausmas, sumažėjasntis aukščiau pakėlus galvūgalį, taip pat žmogus gali jausti galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmą širdies plote, kartais būti nervingas. Anksti nediagnozavus ir nepaskyrus tinkamo gydymo, po 15-20 m. pasireiškia įvairių organų pažeidimas. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai tenka stipriau dirbti, todėl laikui bėgant padidėja kairysis skilvelis. Vystosi kraujagyslių pažeidimas (aterosklerozė), atsiranda hipertenzinis inkstų ir akių pažeidimas. Gali atsirasti krūtinės angina ar ištikti miokardo infarktas.

 

Klasifikacija

Arterinė hipertenzija suskirstyta į atitinkamus sunkumo laipsnius. Laipsnio nustatymas yra vienas iš kriterijų pasirenkant gydymo taktiką.

Ligos.lt

 

Diagnostika

Arterinė hipertenzija diagnozuojama nustačius padidėjusį kraujo spaudimą (>140/90 mmHg) gydymo įstaigoje bent kelių apsilankymų metu (2-3). Papildomos informacijos suteikia paties žmogaus arterinio kraujospūdžio matavimas namuose ryte, dieną ir vakare. Pacientas žymi kraujo spaudimo rodmenis kelias savaites, paskui duomenis pateikia gydytojui. Nustačius arterinę hipertenziją tikslinga ištirti galimai šios ligos pažeistas organų sistemas.

 

Gydymas

Diagnozavus arterinę hipertenziją gydytojas įvertina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tuomet paskiria atitinkamą gydymą. Svarbus nemedikamentinis gydymas – rizikos veiksnių modifikavimas. Įrodyta, kad vien pakeitus gyvenseną, sistolinį kraujo spaudimą galima sumažinti net 5 mmHg, o diastolinį 3-4 mmHg. Kitas gydymo etapas – tinkamas medikamentų nuo arterinės hipertenzijos paskyrimas. Ligai gydyti vartojamos šios antihipertenzinių vaistų grupės: tiazidiniai diuretikai, AKF inhibitoriai, β-blokatoriai, Ca kanalų antagonistai, angiotenzino receptorių blokatoriai. Galimas gydymas vienu ar keliais preaparatais iš skirtingų vaistų grupių. Tinkamą gydymą gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha
// Generate all theme and ImpressPages javascript files