Žmogaus papilomos viruso PGR

Laboratorinis tyrimas
Susijusios ligos

Norma
Nerandamas

Sinonimai: HPV, HPV-DNR hibridizacija, HPV skryningas.
Medžiaga iš gimdos kaklelio, gimdos kaklelio ir makšties biopsija

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV, HPV) dažniausiai pažeidžia gimdos kaklelį, sukelia kondilomas, koilocitozę, cervikalinę intraepitelinę neoplaziją (CIN – pagal PAP terminologiją). Manoma, kad HPV DNR identifikavimas gali padėti anksti išaiškinti pacientes, galinčias susirgti gimdos kaklelio vėžiu. HPV virusai plinta lytiniu keliu. Žinoma apie 60 įvairių šių virusų genotipų. Svarbesni iš šių tipų yra HPV 16, HPV 18, HPV 31, HPV 33, HPV 35. HPV infekcijos gimdos kaklelyje neretai sąlygoja būdingą PAP makšties citologijos tepinėlio vaizdą. Tokia HPV infekcija gali spontaniškai išnykti, tačiau kartais ji progresuoja.

Imant medžiagą tyrimui svarbu, kad nuo gimdos kaklelio būtų gautas pakankamas epitelinių ląstelių kiekis. Virusas randamas epitelinėse ląstelėse. Tam gali tekti paimti nuograndų medžiagos specialia spatule. Paprastai kartu imamas ir makšties tepinėlis PAP (Papanicolaou) kolpocitologiniam tyrimui. HPV gali būti randamas tiek sveikiems pacientams, tiek turintiems specifinių nusiskundimų. Panaudojant polimerazės grandininę reakciją šis tyrimas yra, patogus ir gali suteikti papildomos informacijos klinicistui, jau turinčiam PAP tepinėlio duomenis. Kita vertus, gali būti, kad HPV-PGR testas neigiamas, o PAP pokyčiai yra. Todėl abu tyrimai reikalingi, jie papildo vienas kitą. Net ir radus invazinę gimdos kaklelio karcinomą, ne visada nustatoma HPV. Jeigu PAP yra normalus, o ligonei identifikuojamas HPV, tokią ligonę reikėtų toliau stebėti, pakartoti PAP kolpocitologiją, įvertinti biopsijos galimybę. Net 15% moterų, neradus citologinių pokyčių pagal PAP, gali būti identifikuojami onkogeniniai HPV subtipai.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
virusas

Rašyti komentarą