Meniu

Virusinis hepatitas G

Rodikliai
HGV-RNR (PGR)

Hepatito G virusą galima registruoti pagal HGV-RNR polimerazės grandininės reakcijos testą. Įrodyta, kad hepatito G virusai perduodami parenteraliniu transfuziniu būdu. Didžioji dalis infekuotųjų hepatitu G turi koinfekciją su kitais hepatitų virusais – ypač su HCV ir HBV. HGV infekcija dažniau pasireiškia ligoniams, sergantiems kepenų ciroze ar lėtiniais hepatitais. Abejojama, ar HGV iš viso yra hepatotropiškas, nes nustačius HGV viremiją dažnai nebūna kepenų fermentų aktyvumo padidėjimo. HGV infekcija beveik visada yra lėtinė ir beveik niekada neregistruojama pagal matomus klinikinius požymius. Hepatito G lėtinės formos transformacija į kepenų cirozę yra reta. Tuo hepatitas G skiriasi nuo hepatito B ir C lėtinių formų. Hepatito G viremija yra jautri gydymui alfa-interferonu, nors HGV recidyvas nutraukus gydymą yra dažnas. Kai kurių autorių duomenimis, 1–2% donorų, turinčių normalų GPT aktyvumą, gali būti infekuoti HGV.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos: infekcija

Rašyti komentarą

Captcha