Ūmi limfoblastinė leukemija

Grafinėje leukogramoje dažnai matomas homogeniškas pasiskirstymas netipinėje vietoje. Tokia kreivė visada pavojinga tuo, kad gali būti randama blastų. Ypač atsargiai turi būti tiriami pavyzdžiai su nepaaiškinama leukopenija. Sergant limfoblastine leukemija gali būti anemija, trombocitopenija bei leukocitų skaičiaus pokyčiai (leukopenija, leukocitozė). Mikroskopuojant pagrindinis radinys – blastai. Kaulų čiulpuose blastai dažnai vyrauja. Peroksidazės reakcija neigiama. Vienas geriausių limfoblastinės leukemijos žymenų – citometrinis CD 10+ (CALLA antigenas). Aneuploidinės leukemijos pasižymi kiek geresne prognoze. Aneuploidiją nesunku identifikuoti tiriant tėkmės citometru. Šio konkretaus pavyzdžio atveju bendro leukocitų skaičiaus koreguoti nereikia, nes normoblastų priemaiša yra labai nedidelė. Tolesni tyrimai atliekami pasitelkus tėkmės citometriją ir citochemiją (žr. „Citochemija“).

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis