TPA-polipeptidinis antigenas

Norma
Normos riba 0–100U/l
Tarpinė įtarimo riba 101–150U/l

Sinonimai: TPS (tissue polypeptide–specific antigen), audinių polipeptidinis antigenas, navikų polipeptido specifinis antigenas
Serumas
Dangtelis raudonas

TPA – tai vėžio žymuo, kuris atspindi ne tiek lokalizaciją, kiek naviko augimo greitį. TPA koncentracijos padidėjimas gali būti randamas įvairių nepiktybinių patologijų metu (ypač esant uždegimams urogenitalinėje sistemoje, kvėpavimo organų patologijai). Todėl TPA rekomenduojamas naudoti tada, kai jau nustatytas koks nors kitas vėžio žymuo. Jį galima naudoti ir tada, kai diagnozė aiški. TPA būna padidėjęs sergant krūties, bronchų, kolorektaliniu, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kiaušidžių vėžiu. Šlapimo pūslės vėžys dažniausiai iš visų vėžių sukelia TPA koncentracijos padidėjimą. Siūlymas TPA rodiklį naudoti onkologinių ligų gydymui stebėti susilaukė prieštaringų nuomonių. Šio rodiklio „norma“ taip pat labai neapibrėžta. Siūloma ją padidinti iki 230U/l ar net 700U/l. Tuomet pagerėja jautrumas, bet gali būti „prarandama“ nemaža dalis onkologinių patologijų. Visais atvejais didesnė reikšmė yra pavojingesnė, susijusi su blogesne prognoze.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis