Terapinio vaistų monitoringo (TVM) poreikis

Laboratorinis tyrimas

Nustatyti vaistų koncentraciją ligonio kraujyje (serume) po jų pavartojimo būtina esant įvairioms klinikinėms situacijoms:

Kai sunku paaiškinti gydymo rezultatus, kurie pasirodė nepakankamai efektyvūs. Dalis ligonių iš viso nevartoja jiems paskirtų vaistų. Kitiems gali būti sutrikusi vaistų rezorbcija. Gali būti, kad metabolinis vaistų suskaidymas organizme vyksta greičiau arba lėčiau dėl kokios nors patologinės būklės. Dėl inkstų funkcijos sutrikimų vaistai iš organizmo gali būti pašalinami nevienodu greičiu. Vaistų susirišimas su transportiniais plazmos baltymais taip pat nevienodas, nes priklauso nuo daugelio individualių organizmo ypatumų. Su baltymais surištas vaistas darosi neaktyvus. Visais šiais atvejais terapinis vaistų monitoringas leidžia suprasti klinikinę situaciją.

Įtariant vaistų perdozavimą. Kartais perdozavimo simptomus pastebėti labai sunku, nes jie susipina su klinikiniais ligos požymiais. TVM padeda patvirtinti arba paneigti tokį įtarimą.

Tiriant vaistų kombinavimo arba tarpusavio nesuderinamumo įtaką. Kombinuojant įvairius medikamentus, jie gali veikti vienas kitą, sukeldami padidėjusią arba sumažėjusią kurio nors vieno vaisto koncentraciją kraujyje.

Kai tam tikros fiziologinės ir patologinės situacijos keičia medikamentų farmakokinetiką ir farmakodinamiką. TVM taikomas norint žinoti, ar vaistai pasiekė reikiamą koncentracijos lygį serume. Nėštumas, amžius, genetinis fenotipas, įgimti metaboliniai ypatumai, žarnyno, skrandžio, kepenų ir inkstų ligos pakeičia vaistų pasisavinimą ir pašalinimą iš organizmo.

Kai medikamentas pasižymi labai siaura terapine platuma. Jeigu kiek didesnė dozė yra toksiška, o mažesnė dozė nesukelia pakankamo terapinio efekto, reikalingas TVM, kad būtų „pataikyta“ į šią siaurą terapinę zoną.

Kai nėra linijinės priklausomybės tarp vaisto dozės ir gydomojo atsako. Labai dažnai, tarkim, padvigubinus vaisto dozę, nebūna dvigubai didesnio fiziologinio pokyčio organizme. Tik žinant dozės ir terapinio atsako ryšį, galima siekti terapinio efekto. TVM nustatymas šiuo atveju taip pat yra nepakeičiamas. Pasikliaujant TVM, galima koreguoti gydymo eigą, laipsniškai didinti ir mažinti vaisto poveikį.

Ligos.lt

Kai vaisto gydomasis arba toksinis poveikis visai nematomas. Gydant epilepsiją, dažnai neįmanoma stebėti traukulių dinamikos pokyčių, nes jie būna retai. Tuo tarpu epilepsijos gydymą tenka tęsti ilgai. TVM padeda kontroliuoti, ar dozės pakankamos, ar neviršytos.

Kai bandoma skirti medikamentus itin toksiškomis koncentracijomis gyvybei pavojingose situacijose.

Kai retais atvejais suabejojama, ar nebuvo per klaidą suleistas tas ar kitas vaistas. TVM leidžia toksikologui greitai orientuotis vienoje ar kitoje situacijoje.

Kitos svarbios TVM taikymo ypatybės:

Gydymo kurso kaina. TVM sumažina gydymo savikainą. Jeigu medikamento koncentracija yra terapinės platumos ribose, labai sumažėja komplikacijų, pašalinių reiškinių dažnumas, sutrumpėja hospitalizacijos laikas. Gydymo kurso kaina sumažėja atsižvelgiant į tai, kad TVM laboratorinių tyrimų kaina yra gana didelė.

TVM tyrimo dažnumas. Gydant didesnio toksiškumo preparatais, TVM tyrimas gali būti atliekamas dažniau. Taip pat tyrimo metu būtina turėti informaciją apie: a) ligonio amžių; b) lytį; c) galimą nėštumą; d) ūgį; e) svorį; f) gretutines ligas; g) papildomai vartojamus vaistus; h) klinikinę ligos eigą; i) medikamentų dozavimo ypatumus; j) intervalą tarp kraujo pavyzdžio paėmimo ir paskutinės vaistų dozės.

Situacija, kai medikamento koncentracija serume išeina iš terapinės platumos ribų. Tokiu atveju dozavimas turi būti keičiamas. Tačiau prieš pakeičiant dozavimą visų pirma reikia suvokti, ar vartojant esamą dozę buvo pasiektas koks nors terapinis efektas, ar nebuvo atsiradę kokių nors pašalinių reiškinių. Klinikinė ligos eiga kiekvienu pakeitimo atveju turi būti peržiūrėta. Svarbu tiksliai žinoti kraujo paėmimo momentą. Jeigu ligonis medikamentus vartoja per os, dar kartą turi būti atidžiai surenkama informacija apie tai, ar vaistas buvo vartojamas tiksliai pagal visas instrukcijas.

Faktoriai, kurie gali pakeisti vaisto koncentraciją serume, išvardyti svarbos tvarka:
• neteisingai pavartotas vaistas;
• sąveika su kitais vaistais;
• netinkama dozė;
• absorbcijos sutrikimai;
• neteisingu metu paimtas kraujas TVM tyrimams;
• kepenų ir inkstų ligos;
• karščiavimas;
• vaistų jungimosi su organizmo baltymais pakitimai.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
vaistai

Rašyti komentarą