Sulfhemoglobinas

Laboratorinis tyrimas

Norma
Mažiau nei 1% (0,010 frakcija)

Sinonimai: Nekonjuguotas bilirubinas, hemobilirubinas, indirect bilirubin
Tyrimas atliekamas tuoj paėmus kraują

Sulfhemoglobinas išreiškiamas kaip bendro kraujo hemoglobino dalis. Jis retai kada viršija 1% viso kraujo hemoglobino. Šis rodiklis naudojamas tiriant ir vertinant sulfhemoglobinemijos gydymą. Paprastai jis tiriamas kartu su rūgščių-šarmų balanso rodikliais, parcialiniu deguonies slėgiu, oksihemoglobino frakcija. Sulfhemoglobinas yra mišinys oksiduoto ir iš dalies denatūruoto hemoglobino. Šis mišinys susidaro oksidacinės hemolizės metu. Hemoglobino oksidacijos metu siera (kuri gali atsirasti organizme iš įvairių šaltinių) įsijungia į hemo žiedą. Tolimesnė tokios formos oksidacija sukelia hemoglobino precipitaciją ir Heinz kūnų formavimasi, kuris matomas retikulocituose tiriant kraujo tepinėlį mikroskopu. Sulfhemoglobinas negali transportuoti deguonies, bet jis gali jungtis su CO (anglies monoksidu), sudarydamas karboksisulfhemoglobiną. Skirtingai nuo methemoglobino sulfhemoglobinas nebegali virsti normaliu hemoglobinu. Sulfhemoglobinas išlieka eritrocituose tol, kol jie suardomi retikuloendotelinėje sistemoje (mononuklearinių fagocitų sistemoje). Sulfhemoglobino koncentracijai padidėjus daugiau ne 10%, matoma ryški cianozė. Ši cianozė neretai būna besimptomė.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
cianozė
sulfhemoglobinas

Rašyti komentarą