Rezus sistema

Laboratorinis tyrimas

Sinonimai: Rh(D+), Rh0, Kraujo grupių rezus antigenas, Rhesus
Kraujas, EDTA
Dangtelis violetinis, dangtelis raudonas (serumui)

Klinikiniu požiūriu paprastai kalbama apie Rh(D+) antigeną, kuris yra stipriausias rezus grupės imunogenas ir gali būti daugelio patogenezinių procesų priežastimi. Dabar žinoma, kad rezus sistemą sudaro ne tik D antigenas, bet dar mažiausiai 50 antigenų, kurie yra paveldimi ir gyvenimo eigoje nekinta, kaip nekinta ir kiti paveldimi žmogaus požymiai. Rezus D faktorius randamas maždaug 85% baltaodžių gyventojų. Maždaug 15% Europos žmonių šio faktoriaus neturi. Kiti Rh grupės antigenai 20–50 kartų silpnesni už Rh(D+) antigeną. Todėl skirtingų Rh antigenų reikšmė klinikinėje praktikoje nevienoda. Be D antigeno klinikiniu požiūriu dar svarbūs C, E, c, e antigenai. Juos atitinkamai turi 70%, 30%, 80% ir 98% baltaodžių gyventojų. Dažnai individas turi ir RhD, ir kurį nors kitą Rh grupės antigeną. Atrankinės kraujo grupių nustatymo sistemos leidžia nustatyti Rh pagal D ir pagal kombinuotą CDE antigeną. Įvykus agliutinacijai su D antigenu, būtinai turi būti agliutinacija ir su kombinuotu CDE antigenu. Rezus neigiamais donorais laikomi tik tie donorai, kurių eritrocitai neturi paminėtų trijų Rh(D), Rh(C), Rh(E) antigenų variantų. Tačiau esant neigiamam D antigenui kartais gali būti teigiamas CDE antigenų kompleksas. Toks individas yra Rh(D-), Rh (C/E+). Jam perpylus Rh(D+) kraujo, gali vystytis potransfuzinės komplikacijos. Nustatyta, kad kurio nors Rh faktoriaus neturintiems asmenims perpylus Rh teigiamo kraujo gali vystytis sensibilizacija prieš konkretų Rh faktorių. Analogiškas vaizdas būna esant pakartotiniems nėštumams, kuomet vaisius turi Rh antigeną, o motina Rh neturi. Motinos-vaisiaus Rh konflikto metu didžiausią reikšmę turi Rh(D+) antigenas. Perpylus maždaug 400ml Rh(D+) kraujo, Rh(D-) recipientui antikūnai pasigamina kas antram individui. Pakartotinai tokiems asmenims perpylus Rh(D+) kraujo, vystosi sunkios komplikacijos ir greitai įvyksta intravaskulinė hemolizė. Apie 90% tokių komplikacijų ištinka esant rezus nesutapimui pagal faktorių Rh(D).

Skirtingą klinikinę reikšmę turi silpnai išreikštas Rh antigenas DU. Jis yra imunogeniškas rezus neturintiems individams. Jeigu asmeniui, turinčiam silpną Rh(DU) antigeną, perpilamas Rh(D+) turintis kraujas, tai toks asmuo gali sensibilizuotis prieš šį kraują lygiai taip pat, kaip ir rezus neigiamas Rh(D-) individas. Todėl individas, jeigu jis yra recipientas, turintis Rh(DU), sąlyginai laikomas rezus neigiamu. Tuo tarpu Rh(DU) turintis donoras laikomas rezus teigiamu.

Ši taisyklė nėra absoliuti, tačiau jos laikantis galima išvengti potransfuzinių komplikacijų. Silpnas įvairių kombinacijų rezus faktorius Rh(DU) nustatomas maždaug 1,5% gyventojų. Klinikiniu požiūriu litertūroje naudojami (DU), (DWEAK), (DVI) terminai yra sinonimai. Biologinė DVI reikšmė nuo (DU) ir (DWEAK) terminų skiriasi. D antigenas yra genetiškai determinuotas. Žinant tėvų Rh, negalima iš anksto pasakyti, koks Rh bus jų vaikams. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie tam tikrą tikimybę. Jeigu motina yra Rh(D-), o tėvas Rh(D+), tuomet tikimybė, kad vaisius bus Rh(D+), kad bus motinos-vaisiaus antigeninis konfliktas, yra didelė, nes D antigenas paveldimas autosominiu dominantiniu būdu.

Ligos.lt

Didžioji dauguma rezus teigiamų individų turi rezus antigeną D. Be antigeno D dar gali būti nustatomi ir kiti rezus grupės antigenai: C, c, E ar e ir kt. Esant teigiamai D antigeno reakcijai, agliutinacija su kompleksiniu rezus antigenų rinkiniu turi būti teigiama (mikromėgintuvėlyje yra agliutininų kombinacija CDE). Kartais gali pasitaikyti, kad rezus D neigiamas kraujas rodo teigiamą reakciją su kitais rezus antigenais (C, c, E ar e ir kt.). Toks kraujas taip pat yra rezus teigiamas. Kell sistema yra antra po rezus sistemos pagal antigeninių savybių ir potransfuzinių reakcijų ryškumą. Todėl esant tam tikroms klinikinėms situacijoms būtina atsižvelgti ir į donoro Kell antigenus. Pakartotinos K+ kraujo transfuzijos ligoniams, neturintiems K antigeno (K-), gali būti potransfuzinių reakcijų priežastimi.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
agliutinacija
komplikacijos
kraujas

Rašyti komentarą