Plazminės ląstelės

Norma
Nerandamos

Sinonimai: plazmocitai, panaši ląstelė – imunoblastas.
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis, kraujo tepinėlis

Normoje plazminių ląstelių kraujyje nėra (jei nėra limfocitinio kamieno sudirginimo požymių). Plazminių ląstelių randama kaulų čiulpuose, blužnyje, limfmazgiuose. Plazminės ląstelės susidaro iš limfocitų, kai jie stimuliuojami gaminti antikūnus. Paprastai virusinė infekcija sukelia morfologinius limfocitų pokyčius, kurie palaipsniui darosi panašūs į plazmines ląsteles. Jie kartais vadinami limfocitų plazmatizacija. Plazminių ląstelių atsiradimas periferijoje yra vienas iš virusinės stimuliacijos požymių. Dažnai virusinis sudirginimas (arba kitoks antigeninis poveikis – esant kolagenozėms, navikams) sukelia ne tokius ryškius limfocitų morfologinius pokyčius: 1) limfocitai tampa labiau bazofiliniai, ypač periferijoje, plačiacitoplazminiai; 2) juose atsiranda vakuolių, stambesnių grūdelių; 3) toliau vyksta transformacija iki plazminių ląstelių; 4) paskutinėje sudirginimo stadijoje šios ląstelės laikomos atipiniais mononuklearais. Specialiojoje literatūroje visos keturios stadijos pripažįstamos kaip virusinio (antigeninio) sudirginimo rodikliai ir gali padėti diferencijuoti patologiją. Populiariausi šių limfocitų pavadinimai: (angl. „virocytes“, „variant lymphocytes“), „limfomonocitai“. Hematologinis 5 dalių leukogramos analizatorius savo diagramose turi keletą zonų, kur ląstelių susitelkimas rodo esant aktyvuotus limfocitus (įskaitant plazmines ląsteles). Limfocitų pokyčiai ypač greitai išryškėja vaikams, jiems užtenka gan nedidelio sudirginimo, karščiavimo, virusinės infekcijos ir t.t. Plazmines ląsteles identifikuoti lengviau nei mononuklearus, pastaruosius atpažinti reikia daugiau patirties. Jeigu gydančiam gydytojui reikia rasti virusinės infekcijos hematologinius požymius, tai iniciatyva turėtų būti jo. Svarbu tai, kad infekcinė mononukleozė visai nebūtinai yra vienintelė mononuk- learų atsiradimo priežastis. Mononuklearai, plazminės ląstelės ar aktyvuoti limfocitai atsiranda veikiant visoms virusinėms infekcijoms. Mielominė liga niekada nesukelia plazminių ląstelių patekimo į periferiją. Jų padaugėja kaulų čiulpuose. Plazmoblastai periferijoje rodo retą plazmoblastinę leukemiją. Imunoblastai – ląstelės, panašios į plazmines ląsteles. Jų atsiradimas kraujyje ar limfmazgiuose turi tą pačią klinikinę reikšmę. Imunofenotipinė plazminių ląstelių charakteristika: CD38⁺, HLA-DR⁺, cy Ig⁺.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis