PAPP-A

Norma
0,9–1,1 MoM

Sinonimai: nėštumo proteinas A, Pregnancy-Associated protein A.
Serumas arba plazma

Dangtelis raudonas, violetinis, žalias arba mėlynas (EDTA, heparinatas arba citratas).
Kraujas: galima tirti išdžiūvusio kraujo tepinėlį ant filtrinio popieriaus (persiunčiama paštu).

Šis tyrimas atliekamas nėščiajai tik per pirmąjį nėštumo trimestrą. Vaisiaus Dauno sindromui būdinga padidėjusi laisvojo beta-hCG koncentracija motinos kraujyje. Kitos dvi ypatybės esant šiam sindromui – sumažėjusi PAPP-A koncentracija motinos kraujyje ir būdingas ultragarsinio tyrimo vaizdas. Įvertinus visus tris veiksnius kartu, galima anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, įtarti Dauno sindromą. Teisingos diagnozės tikimybė įvertinus visus šiuos tris tyrimus – 80%. Po 14 nėštumo savaitės PAPP-A tyrimas diagnostinės vertės nebeturi.
Norma paprastai nurodoma vadinamąja MoM dimensija (angl. Multiples of the Median, MoM). Šiuo rodikliu apibūdinama, kiek PAPP-A yra sveikų nėščiųjų populiacijoje per pirmąjį nėštumo trimestrą, t. y. sveikų nėščiųjų šis rodiklis apytikriai yra 1 MoM. Kuo ši reikšmė mažesnė už 1 MoM, tuo vaisiaus rizika didesnė.

Informacija nėščiajai apie PAPP-A tyrimą ir kitus susijusius tyrimus (laisvasis β-hCG ir ultragarso tyrimas)
Patikros rezultatas turėtų būti pateikiamas paprastai – teigiamas arba neigiamas. Nėščioji turi suprasti, kad šis tyrimas tai dar nėra Dauno sindromo diagnozė. Neigiamas rezultatas reiškia, kad šansas, jog naujagimis gims sirgdamas Dauno sindromu, yra labai mažas.Neigiami šio tyrimo re- zultatai jokiu būdu nereiškia, kad naujagimis gims sveikas. Jeigu patikros rezultatas neigiamas, nėščiajai paprastai nesiūloma atlikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, amniocentezės. Šiuo atveju gali būti siūloma atlikti papildomus patikros testus per antrąjį nėštumo trimestrą.
Antrojo trimestro metu nustatomi kiti laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, AFP. Pastarasis tyri- mas gali atskleisti, kad yra vaisiaus neuroninio vamzdelio defektų – anencefalijos ar spina bifida rizika.
Teigiamas rezultatas reiškia, kad vaisaus tikimybė sirgti Dauno sindromu ar kuria nors kita chromosomine anomalija yra padidėjusi. Todėl nėščiajai siūloma atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, amniocentezę. Iš tikrųjų nėščioji turi žinoti, kad dauguma moterų, kurioms iš pradžių buvo nustatytas teigiamas rezultatas, o vėliau atlikti papildomi tyrimai, pagimdo sveiką kūdikį. Tik nedidelei daliai nėščiųjų atliekant papildomus tyrimus išaiškėja vaisaus vystymosi defektai.

Ką turėtų žinoti nėščioji, jeigu buvo pavėluota atlikti pirmojo trimestro tyrimus
Nėščioji turi būti informuota, kad yra galimybė atlikti kitus panašius laboratorinius, ultragarso, amniocentezės ir genetinius tyrimus, padedančius nustatyti vaisaus anomalijų riziką.
Tyrimas per pirmąjį nėštumo trimestrą turi reikšmės ir aptinkant kitas chromosomines anomalijas – trisomiją 18 (Edwardso sindromą) ir trisomiją 13 (Patau sindromą). Esant šioms trisomijoms, PAPP-A rodiklis nėščiosios serume kinta sinchroniškai su laisvojo β-hCG pokyčiais, t. y. abu rodikliai mažėja. Esant Dauno sindromui, šie rodikliai kinta priešingomis kryptimis: PAPP-A mažėja, o laisvojo β-hCG koncentracija didėja.

PAPP-A ir laisvajam β-hCG nustatyti nėščiosios kraujyje labai svarbi tiksli nėštumo trukmė. Jeigu nėščiosios kraujas tiriamas po 14 nėštumo savaitės – tyrimas bevertis. Po 14 savaitės šie tyrimai nesiskiria nėščiųjų, nešiojančių sveiką vaisių, nuo tų, kurios nešioja vaisių, turintį chro- mosominę anomaliją. Svarbu įsidėmėti, kad esant vaisiaus Dauno sindromui rodikliai kinta priešinga kryptimi: PAPP-A mažėja, o β-hCG didėja, palyginti juos su normaliu nėštumu.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis