Normochrominė – normocitinė anemija

Laboratorinis tyrimas

Normocitinės anemijos – tai anemijos, kurioms esant MCV ir MCH rodikliai išlieka normos ribose. Jų metu HGB, RBC ir HCT rodikliai sumažėja. Normocitinių anemijų priežastis – sumažėjusi cirkuliuojančių eritrocitų masė. Esant geležies deficitui, eritrocitų skaičius beveik nemažėja (jie tik būna mažiau hemoglobinizuoti), esant makrocitinei anemijai, atvirkščiai, – hemoglobinas ilgą laiką laikosi normos ribose, nors greitai mažėja eritrocitų skaičius. Normocitinei anemijai būdinga, kad proporcingai eritrocitų skaičiaus mažėjimui mažėja hemoglobino koncentracija. Taip gali būti dėl keleto priežasčių: 1) ūmaus kraujo netekimo, hemoragijos; 2) hemolizės; 3) nepakankamos kraujo elementų gamybos – hipoplazijos. Šias tris anemijas diferencijuoti padeda retikulocitų skaičiaus nustatymas. Retikulocitai: 1) nepakinta hemoragijos metu (apie 72 val. nuo kraujavimo pradžios, po to pradeda didėti, vyksta regeneracija); 2) padidėja hemolizės metu; 3) gali sumažėti hipoplazijos metu. RPI indeksas virš 3 yra būdingas hemolizės požymis. Esant hipoplazijai, gali būti ir epizodinių retikulocitų skaičiaus padidėjimų dėl kaulų čiulpų dirginimo. Taip pat hipoplazija kartais gali pasireikšti makrocitiniu profiliu (MCV padidėja). Tokiais hipoplazinės anemijos atvejais kartais nepadidėja RDW indeksas (RDW indeksas padidėja, jei yra megaloblastinės anemijos). Kiekviena iš šių trijų anemijų pasižymi papildomais diagnostiniais kriterijais. Hemoragijai neretai būdinga leukocitozė. Jeigu ši anemija pasireiškė lėtinio kraujavimo fone (pvz., buvo skrandžio opa su lėtiniu kraujavimu į virškinamąjį traktą), tai bus randami tipiški geležies stokos anemijos pažymiai (pvz., mažas MCV). Hemolizei patogūs papildomi bilirubino ir haptoglobino tyrimai. Įtarus hemolizę, pravartu atlikti keletą laboratorinių tyrimų, padedančių išsiaiškinti jos kilmę: a) osmosinio eritrocitų rezistentiškumo tyrimą; b) nustatyti įgimtą fermentų trūkumą; c) Kumbso (Coombs) reakciją ir rasti kitas autoimunines ar transfuzines patologijas; d) eritrocitų morfologijos tyrimus, LDH ir t.t. Jeigu įtariama hipoplazinė anemija, būtinas kaulų čiulpų tyrimas. Inkstų funkcijos nepakankamumas iš pradžių dažnai pasireiškia eritropoetino sintezės sutrikimu (eritopoetinas gaminamas inkstuose), todėl renalinė anemija pagal kai kuriuos bruožus panaši į tipišką normocitinę. Jeigu hemolizės ar hemoragijos metu atsitiktinai punktuojami kaulų čiulpai, randama raudonojo kraujo elementų proliferacija – L/E santykio sumažėjimas. Esant hipoplazinei etiologijai, galimi specifiniai hematopoetinės patologijos radiniai, pvz., blastai – leukemija, plazminių ląstelių proliferacija – mielominė liga ir t.t. Transferino tirpus receptorius (sTfR) – patogus ir stabilus parametras diferencijuojant normochromines anemijas. Jis keičiasi panašiai kaip ir retikulocitai: 1) hemoragijų metu nepakinta; 2) hemolizių metu padidėja; 3) esant hipoplazinei anemijai sumažėja; 4) esant renalinėms anemijoms dažnai sumažėja.

Ligos.lt

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
hemolizės
hipoplazija
hipoplazijos
proliferacija
retikulocitai

Rašyti komentarą