Mononuklearai

Norma
Nerandami

Sinonimai: limfomonocitai, atipiniai mononuklearai, virusiniai limfocitai, reakciniai limfocitai, Pfeiffer ląstelės, Virocytes, Variable lymphocytes, Reactive lymp- hocytes.
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis, kraujo tepinėlis

Šios ląstelės atsiranda esant infekcinei mononukleozei, citomegaloviruso infekcijoms ir kitoms virusinėms ligoms. Jas identifikuoti reikia tam tikro laboratorijos gydytojo profesionalumo. Ligos metu pasitaiko įvairiausių šių ląstelių formų, kartais jas galima supainioti su blastais. Esant mononukleozei, leukocitų formulė pasislenka į kairę, kartais būna monocitozė, limfocitozė, keletas plazminių ląstelių, leukocitozė iki 20×10⁹/l arba leukopenija. Literatūroje šios ląste- lės turi daug sinonimų ir įvairių pavadinimų. Kai kur „virusiniams limfocitams“ diagnozuoti taikomi ne tokie griežti kriterijai (bazofilija, perinuklearinė šviesi zona, azurofilinės granulės, plačiacitoplazminė struktūra). Tai limfocitų „virusinio sudirginimo“ požymiai. Didžiausias limfocitų sudirginimo laipsnis – mononuklearai. Siekiant nesupainioti su blastais, kaulų čiulpų punkcija netikslinga. Ji būtina įtariant blastus (leukemija, MDS). Jei yra mononukleozė, kaulų čiulpuose galima rasti tų pačių ląstelių, kaip ir periferiniame kraujyje. Jeigu kraujyje jas atpažinti buvo sunku, kaulų čiulpų tyrimas jokios papildomos informacijos nepridės. Atvirkščiai, kaulų čiulpų tyrimas gali klaidinti. Mononukleozės atveju kaulų čiulpuose gali būti dar didesnis ląste- lių polimorfizmas su dar didesniu jaunų ląstelių procentu. Kartais sergant mononukleoze būna hemolizė, retikulocitozė, normoblastozė. Klinikiniu požiūriu mononukleozė apibūdinama karščiavimu, eksudaciniu tonzilitu, limfadenopatija. Kiti požymiai: splenomegalija, hepatomegalija, burnos gleivinės petechijos. Bendras kraujo tyrimas iš pradžių gali rodyti santykinę arba absoliučią limfocitozę ir 10–30% atipiškų limfocitų, mononuklearų, imunoblastų, plazminių ląstelių (galima sakyti, kad visos šios ląstelės yra „sudirginti limfocitai“). Nustatant diagnozę pradedama nuo EBV (Epstein-Barr viruso) paieškos. Apie 5% mononukleozės atvejų turi neigiamus heterofilinių antikūnų testus. Šiuo atveju būtina atlikti EBV (Epstein-Barr viruso) serologinį testą, nes beveik visi mononukleozės atvejai, kai randama neigiama heterofilinių antikūnų reakcija, būna teigiami EBV. Radus neigiamą EBV serologiją, patikrinama CMV serologija. Esant neigiamai CMV serologijai, tikslinga ieškoti kitų virusinių sukėlėjų.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis