Lupus antikoaguliantas

Laboratorinis tyrimas
Susijusios ligos

Norma
Nerandamas

Sinonimai: CAC, cirkuliuojantis antikoaguliantas.
Plazma – citratas
Dangtelis mėlynas

Paprastai lupus antikoagulianto kraujyje nėra. Kraujyje jis gali atsirasti sergant vilklige, disproteinemijomis, autoimuninėmis ligomis, po transfuzijų. Lupus antikoagulianto ir lupus inhibitoriaus (antifosfolipidiniai antikūnai, angl. APA) atsiradimas kraujyje yra hiperkoaguliacinės būklės požymis. Terminas antikoaguliantas yra klaidinantis. Iš tikrųjų kliniškai šie rodikliai būna susiję su priešinga patologine būkle – suintensyvėjusiukrešėjimu. Beveik trečdaliui ligonių, kuriems nustatomas lupus antikoaguliantas, būna padidėjusi tromboembolinių komplikacijų rizika. Pavadinimas „antikoaguliantas“ kilęs iš laboratorijoje testuojamos medžiagos poveikio in vitro.

Šį rodiklį reikia nustatyti prieš tai atlikus protrombino laiko (PT) ir dalinio aktyvinto trom-boplastino laiko (APTT) tyrimus. Lupus antikoaguliantas randamas, kai PT ir APTT būna padi-dėję. Lupus antikoagulianto prigimtis – organizme susidarantys imunoglobulinai, kurie slopina natūralius koaguliacijos faktorius in vitro. Daugeliu atvejų lupus antikoaguliantą pavyksta surasti atsitiktinai. Dažniausiai lupus antikoaguliantas atsiranda dėl patologinio proceso (autoimuninis uždegimas, piktybinis navikas, transfuzija, gimdymo komplikacijos). Kartais lupus antikoagulianto atsiradimo su jokia patologija susieti nepavyksta. Jeigu kraujo ėmimo momentu gydoma antikoaguliantais, tyrimas gali būti netikslus. Ligoniams, kuriems nustatomas lupus antikoaguliantas, gali būti teigiamos sifilio serologinės reakcijos, ANA testas.

Lupus antikoaguliantas ir lupus inhibitorius yra skirtingi rodikliai, bet abu kartu gali pasitaikyti maždaug 60% ligonių. Maždaug 40% ligonių nustatomi tik kurio nors vieno tipo antikūnai.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
komplikacijos

Rašyti komentarą