Leukocitozė (eozinofilija)

Eozinofilija – viena iš būklių, kai penkių dalių leukogramos analizatoriai turi pranašumų prieš trijų dalių analizatorius. Tačiau ir trijų dalių grafiniame vaizde esant eozinofilijai gali būti randama patologinių pakitimų. Ypač ryškiai tie pokyčiai matomi, jeigu eozinofilų skaičius labai padidėjęs – hipereozinofilinis sindromas. Eozinofilija esant ryškiam penkių dalių analizatoriaus vaizdui (atskiras eozinofilų telkinys) gali būti ypač tiksliai sekama gydymo eigoje (alergijos, helmintai). Penkių dalių diferencinės leukogramos analizatoriai tiksliau nustato eozinofilų skaičių negu mikroskopinis tyrimas. Tačiau eozinofiliją vis tiek reikia patvirtinti mikroskopuojant. Pagrindinis eozinofilijos dinamikos rodiklis yra absoliutaus eozinofilų skaičiaus kitimas periferiniame kraujyje. Trijų dalių analizatoriai eozinofilijos iki 10–12% gali ir „nepastebėti“, todėl tiriant ligonį (ypač pirmą kartą) privaloma atlikti mikroskopavimą. Grafinėje trijų dalių leukogramoje paprastai visos trys leukocitų grupės ryškiai neišsiskiria. Daugiausiai eozinofilų randama apie vidurinę dalį, todėl esant ryškiai eozinofilijai atsiranda „trikampio“ grafinis vaizdas. Tokia trijų dalių leukograma turi būti papildomai tiriama mikroskopu.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis