Lėtinė limfoleukemija

Esant lėtinei limfoleukemijai, limfocitai neretai yra mažesni negu normalūs limfocitai. Tai matosi grafinėje leukogramos dalyje pikui pasislenkant į kairę (penkių dalių grafike limfocitų „debesėliui“ pasislenkant į koordinačių nulio pusę). Manoma, kad mažesni limfocitai kartais gali sąlygoti geresnę lėtinės limfoleukemijos prognozę. Padidėję limfocitai (grafinis piko poslinkis į dešinę) gali būti: 1) esant prolimfocitinei transformacijai (mikroskopuojant randama ląstelių su nukleolėmis); 2) „plaukuotų ląstelių“ leukemijos atveju (mikroskopija, rūgštinės fosfatazės citochemija, tėkmės citometrija CD25⁺, CD103⁺ ląstelės); 3) jei yra limfomos leukemizacija. Sergant lėtine limfoleukemija limfocitų skaičius kartais viršija 100×10⁹/l. Kartais labai didelės limfocitozės trukdo tiksliai įvertinti MCV ir RDW indeksus. Kuo didesnė leukocitozė, tuo didesni šie indeksai dėl aparato matavimo ypatybių. Sergant lėtine limfoleukemija hemoglobinas, trombocitų skaičius yra svarbūs prognozės rodikliai. Kuo šie parametrai arčiau normos, tuo geresnė prognozė. Greitas limfocitozės didėjimas – blogos prognozės ženklas. Gydymui sekti patogi tėkmės citometrija panaudojant CD5+CD19+ arba CD5+CD20+ žymenis. Daugiau nei 80% lėtinės limfoleukemijos atvejų pasižymi šiais „dvigubais“ (ir T-, ir B-limfocitų) žymenimis. Leukemines ląsteles pažymėjus imunofenotipiniais žymenimis galima suprasti, ar vyksta reaktyvinis limfocitų skaičiaus didėjimas (pvz., dėl infekcijos), ar daugėja transformuotų limfocitų. Kai kurie medikamentai selektyviai veikia tik šią transformuotą populiaciją, nesumažindami normalių limfocitų skaičiaus.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis