Kryžminio atitikmens mėginys

Laboratorinis tyrimas

Norma
Remiasi laboratorijos gydytojo išvada

Sinonimai: kryžminės dermės mėginys, mišri limfocitų kultūra, Crossmatch, MLC
Kraujas – limfocitai – heparinas
Dangtelis žalias donoro ir recipiento kraujui

Tyrimui imami ir donoro, ir recipiento limfocitai. Po to šios ląstelės mėgintuvėlyje kultivuojamos kartu. Analizuojama, kaip donoro ir recipiento limfocitai reaguoja vienas į kitą. Tyrimas turi būti atliekamas nedelsiant po kraujo paėmimo. Tyrimui reikalingi gyvybingi limfocitai.

Testu nustatomas donoro ir recipiento tarpusavio atitikimas organų transplantacijos metu. Kuo didesni antigeniniai skirtumai (kuo blogesnis donoro ir recipiento audinių suderinamumas), tuo kryžminio mėginio atsakas (blastinė limfocitų transformacija) būna ryškesnis. Todėl, jei yra ryški blastransformacijos reakcija, transplantato prigijimo ir išsaugojimo organizme prognozė blogesnė.

Atliekant tyrimą donoro limfocitai paveikiami mitomicinu C (arba kaip nors kitaip nuslopinamas jų gebėjimas proliferuoti – rentgeno spinduliais, fiksacija ir t.t.). Recipiento limfocitai, in vitro kontaktuodami su donoro limfocitų paviršiniais antigenais, reaguoja pradėdami proliferuoti (tiriant mikroskopu matoma jų blastinė transformacija, „limfocitų pajaunėjimas“). Objektyvesnis ir tikslesnis proliferacijos kriterijus yra timidino prijungimo mėginys (palyginti jį su morfologiniu blastinės transformacijos įvertinimu).

Kartais tyrimas atliekamas norint išsiaiškinti, ar pasireiškia reakcija „transplantatas prieš šeimininką (GVHD)“ (ypač tai gali būti aktualu po kaulų čiulpų persodinimo, pernelyg nuslopinus imuninę sistemą). Tokiu atveju ne donoro, bet recipiento limfocitai nuslopinami mitomicinu C ir stebimas donoro limfocitų atsakas. Ryškus donoro limfocitų atsakas gali padėti patvirtinti „transplantato prieš šeimininką ligos“ diagnozę.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Rašyti komentarą