Kraujo grupės

Sinonimai: ABO, Kitos kraujo grupės: Duffy, Kidd, MNS, P, Lewis, Lutheran.
Kraujas, EDTA, serumas
Dangtelis violetinis, dangtelis raudonas (serumui)

Iš viso yra daugiau nei 20 kraujo grupių sistemų (viena iš jų – ABO sistema) ir daugiau nei 400 gerai aprašytų kraujo grupių antigenų. Klinikinei praktikai didžiausią reikšmę turi ABO kraujo grupių sistema. Antrą vietą užima Rh (rezus) sistema. Be šių sistemų, dar papildomai aprašytas klinikinis Kell, Duffy, Kidd, MNS, P, Lewis, Lutheran ir kai kurių kitų kraujo grupių įvertinimas. Antikūnai, pasigaminę (arba natūraliai esantys recipiento kraujyje) prieš donoro eritrocitų antigenus, dažniausiai sukelia potransfuzines hemolizines reakcijas. Šios reakcijos būna nevienodai ryškios, ir kai kurių kraujo grupių antigenų nustatymo klinikinė svarba nedidelė (lentelė). Anksčiau šios grupės buvo dažnai nustatomos teismo medicinoje. Dabar teismo medicinoje dažniau naudojama PGR (PCR) reakcija.

Pirmos kartos palikuonis paveldi kraujo grupių antigenus pagal tam tikrus dėsningumus. Ši informacija kartais gali būti naudinga teismo medicinoje, tranfuziologijoje, transplantologijoje. Lietuvoje O kraujo grupės asmenų yra maždaug 33,5%, A – 37,8% , B – 20,6%, AB – 8,1%.

Individo kraujo grupės (eritrocitų ABO antigenai) nesikeičia visą gyvenimą. Su amžiumi šiek tiek keičiasi serumo antikūnų, nukreiptų prieš eritrocitų kraujo grupių antigenus, koncentracija (kraujyje visada nustatomi natūralūs antikūnai prieš tuos kraujo grupių antigenus, kurių individas neturi). Išimties atvejais tam tikri patologiniai procesai gali laikinai inicijuoti papildomų kraujo grupių antigenų atsiradimą. Tuomet gali atsirasti neaiškumų serologiškai nustatant individo kraujo grupę. Pavyzdžiui, esant sepsiui, žarnyno obstrukcijai, storosios žarnos vėžiui, E.coli bakteriemijai ant eritrocitų paviršiaus gali atsirasti B antigenas (šiais itin retais atvejais gali būti nustatoma ne A, bet AB; ne O, bet B grupė). Taip yra todėl, kad E.coli membranos struktūroje turi komponentų, panašių į B grupės antigenus. Šiuos komponentus turi ir kita gramneigiama žarnyno flora (Salmonella, Shigella). Pneumokokai turi į A kraujo grupę panašius antigenus, gripo virusas – į A ir B.

Kraujo grupių ABO ir rezus nustatymas panaudojant agliutinacijos reakciją. Jeigu ligonio kraujo grupė B, tuomet agliutinacija ivyksta (teigiama reakcija – agliutinatas mėgintuvėlio viršuje) tuose mikromėgintuvėliuose, kuriuose nustatomas B antigenas (B ir AB). Jei kraujo grupė B agliutinacija neivyksta tame mikromėgintuvėlyje, kuriama nustatomas vien tik A antigenas. Jeigu ligonio kraujo grupė AB, tuomet teigiama agliutinacijos reakcija bus matoma visuose mikromėgintuvėliuose (A, B ir AB). Jeigu ligonio kraujo grupė O, tuomet agliutinacija (teigiama reakcija, agliutinatas mikromėgintuvėlio viršuje) neivyks nei viename mikromėgintuvėlyje. Jeigu ligonio kraujo grupė A, tuomet agliutinacija ivyks tuose mikromėgintuvėliuose, kuriuose yra antigeno A (A ir AB), bet neivyks mikromėgintuvėlyje B. Didžioji dauguma rezus teigiamų individų turi rezus antigeną D. Jeigu reakcija teigiama su D antigenu, ji turi būti teigiama ir su antigenų CDE rinkiniu. Retais atvejais gali pasitaikyti, kad rezus D neigiamas kraujas rodo teigiamą reakciją su kitais rezus antigenais (C/E). Toks kraujas taip pat yra rezus teigiamas.

Perpilti kraują galima tik griežtai suderinus recipiento ir donoro kraujo ABO ir Rh(D) grupes. Jeigu perpilamas nesuderintas kraujas, tuomet jis recipiento organizme greitai suardomas. Irstant perpiltam kraujui gali atsirasti sunkios, neretai letalinės komplikacijos. Jeigu pirmo pasirinkimo galimybės nėra (griežtas ABO ir Rh(D) recipiento ir donorų grupių atitikimas), tuomet kartais leidžiama naudotis Ottenberg schema. Ja galima naudotis tik absoliučiai išimties atvejais, nes šiuo atveju labai padidėja potransfuzinių komplikacijų rizika. Pagal Ottenberg schemą O grupės recipientui tinka tik O grupės kraujas, A grupės recipientams tinka A ir O grupės kraujas, B grupės recipientams tinka B ir O grupės kraujas, AB grupės recipientams tinka bet kurios kitos grupės kraujas. Tapatumo bandinys leidžia preliminariai įvertinti, ar perpilant kraują donoro ir recipiento kraujo antigenai yra suderinami. Vien kraujo grupių ABO ir Rh(D) tapatumo gali nepakakti saugiam kraujo perpylimui atlikti. Šio tyrimo metu recipiento serumas sumaišomas su donoro krauju (paprastai donoro kraujo yra mažiau, nei recipiento serumo). Agliutinacija rodo, kad recipiento ir donoro kraujas yra nesuderinami. Tokio donoro kraujo perpilti neleidžiama.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis