Grybelių identifikavimas
Norma
Grybeliai neauga
Sinonimai: pasėlis ir tepinėlis grybelinei infekcijai identifikuoti, kalio šarmo preparatai ir grybelinė kultūra.
Grybeliai identifikuojami tiesiogiai mikroskopuojant pažeistą audinį (oda, plaukai, nagai, pustulės ir t.t.) ir iš įtartinos vietos paėmus medžiagos pasėliui. Diagnostiniai tyrimai siekiant identifikuoti grybelius turi būti pradėti prieš paskiriant gydymą priešgrybeliniais ar hormoniniais preparatais. Pasėlio tyrimas kartais gali užtrukti iki 4 savaičių. Todėl tiesioginio židinio mikroskopavimas (10% kalio šarmo preparatai) taip pat yra svarbi diagnostinė procedūra. Grybų tyrimas gali būti atliekamas ne tik tiesioginės mikroskopijos būdu, bet ir nudažius preparatus Gramo ar Ziel-Neelsen būdu. Tiesioginis mikroskopavimas paprastai yra mažesnio jautrumo negu pasėlis. Išimtį sudaro keratomikozė. Keratomikozės sukėlėjas kartais neišauga, bet gali būti nustatomas tiesiogiai mikroskopuojant. Taip yra dėl to, kad ragenos audinyje būna negyvybingų, žuvusių grybelių. Tyrimui svarbu teisingai paimti medžiagą. Skrepliai: medžiaga imama iš ryto, nevalgius, praskalavus burną. Atkosėti skrepliai dedami į sterilų indą. Epitelinių ląstelių priemaiša (daugiau nei 25 viename mažo padidinimo (100 kartų) lauke) rodo, kad medžiaga netinkama tyrimui – gauta su seilėmis. Bronchoskopija: naudojama biopsinė medžiaga, nuobružos, bronchoalveolinio lavažo skystis. Smegenų skystis: pasėliui atlikti ir grybelinei infekcijai identifikuoti reikia gan daug smegenų skysčio (daugiau nei 5ml), smegenų skystis laikomas kambario temperatūroje, o ne šaldytuve; norint turėti ir bendro smegenų skysčio tyrimo rezultatus, jį visuomet būtina nedelsiant siųsti į laboratoriją, nes ląstelės gali greitai suirti. Šlapimas: į sterilų mėgintuvėlį paimta vidurinė šlapimo porcija turėtų būti greitai gabenama į laboratoriją. Laikyti galima šaldytuve iki 2 valandų +4°C temperatūroje. Prostatos sekretas: pasišlapinusiam pacientui masažuojama prostata. Sekretas imamas tiesiai į mėgintuvėlį su terpe. Kitame mėgintuvėlyje papildomai paimama 5–10ml šlapimo. Eksudatai: odos pūslelės dezinfekuojamos ir iš jų sterilia adata bei švirkštu paimama sekreto, kuris kartu su švirkštu gabenamas į laboratoriją. Oda, nagai, plaukai: pažeista oda nuvaloma 70% spiritu. Iš įtartinos vietos steriliu skalpelio galu ar mikroskopinio stiklelio kampu paimama tiriamosios medžiagos. Tiriami nukirpti pažeisti nagai, plaukus tyrimui stengiamasi imti iš pažeistų odos vietų (alopecija) arba iš fluorescencijos zonų, matomų šviečiant Wood lempa. Biopsinė medžiaga: ji siunčiama į laboratoriją kartu su pridėtu steriliu fiziologiniu tirpalu sumirkytu tamponėliu. Kraujas: naudojamos specialios dvifazės agaro terpės, skirtos selektyviai grybelių kultūrai. Audiniai, kurie turi keratino (plaukai, nagai, oda), gali būti infekuojami dermatofitų. Infekcija paprastai būna vidutinio sunkumo, bet gali komplikuotis organizmo reakcija į grybelių gaminamus produktus. Kandidamikozės odos pažeidimo požymiai būna ryški eritema, trapios odos pustulės. Wood lempos panaudojimas gali būti reikalingas imant medžiagą Mikrosporum infekcijų metu. Esant Trichophyton infekcijai, pažeisti plaukai paprastai nešvyti. Dažnesni grybelinės keratomikozės sukėlėjai: Candida albicans, Fusarium, Aspergillus fumigatus, Aspergillus flavus, Curvularia, Penicillium, Paecilomyces.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis