Gliadino antikūnai

Laboratorinis tyrimas
Susijusios ligos

Norma
IgA 0–25 AU (U/ml)
IgG 0–20 AU (U/ml)

Sinonimai: antigliadino antikūnai, gliuteninės enteropatijos serologiniai testai.
Serumas
Dangtelis raudonas

Šis rodiklis naudojamas gliuteninės enteropatijos diagnostikai. Gliuteninė enteropatija (sinonimai: celiakinė liga, idiopatinė steatorėja) – tai įgimtas žarnyno netoleravimas grūdinių kultūrų baltymų – gliadinų. Šis nepakantumas ilgainiui sukelia autoimuninės kilmės plonosios žarnos gleivinės destrukciją. Gliadinai yra proteinų klasė, kuri randama maiste, pagamintame iš kviečių ar rugių (produktai iš miltų ir t.t.). Patologija pasireiškia tik tiems individams, kurie iš prigimties turi padidėjusį polinkį sirgti gliutenine enteropatija, herpetiforminiu dermatitu.

Kita gliadino antikūnų taikymo sritis – tai gydymo dinamikos kontrolė, kai reikia sekti organizmo imuninės sistemos sensibilizaciją laikantis dietos. Apytikriai 1 asmuo iš 1000 Europos gyventojų serga simptomine, gliutenine enteropatija. Tačiau neabejojama, kad nemažai žmonių gali turėti asimptominę arba silpnai pasireiškiančią ligos tėkmę. Anksčiau buvo manoma, kad jautrumas gliutenui nesikeičia per gyvenimą. Tačiau dabar nustatyta, kad asmenys, nesirgę vaikystėje, gali susirgti vėliau. Europoje vis dažniau diagnozuojamas suaugusiųjų gliuteninės enteropatijos tipas. Dažniau pasitaiko kepenų, sąnarių, hematologiniai, neurologiniai simptomai. Įgimtas IgA trūkumas, nuo insulino priklausantis diabetas, Down sindromas, autoimuninės ligos yra aiškiai susijusios su polinkiu sirgti gliutenine enteropatija. Ilgainiui asmenims, nesilaikantiems specifinės dietos, gali pasireikšti ir žarnyno T-limfoma. Paveldimas polinkis į gliuteninę entropatiją pasireiškia turint specifinį HLA spektrą (HLA-DR3, HLA-DQw2, HLA-B8).

Gliadino antikūnai taip pat būna padidėję IgA glomerulonefrito (rodiklio jautrumas 53%, spe- cifiškumas 96%), kartais – reumatoidinio artrito metu.

Pagrindinis metodas diagnozuojant gliuteninę enteropatiją yra histologinis žarnyno gleivinės tyrimas. Gliadino antikūnų nustatymas padeda atrinkti asmenis, kuriems gali būti svarbu atlikti biopsinį histologinį tyrimą. Šis tyrimas vertingas atliekant jį kartu su EMA (endomisiumo anti- kūnais) ir ARA (antiretikulininiais antikūnais), D-ksilozės absorbcijos testu. Keletas publikacijų nurodo, kad celiakinei ligai IgG gliadino antikūnų nustatymas yra jautresnis (apie 100%) testas nei IgA antikūnų nustatymas (apie 50%). Tačiau IgA gliadino antikūnų tyrimas yra specifiškesnis rodiklis (apie 95%) nei IgG tyrimas (apie 60%). Tyrimo norma labai priklauso nuo naudojamo metodo. Yra skryninginių šio serologinio testo variantų. Gali būti seronegatyvių ligos atvejų.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
diabetas
enteropatija
gliutenine
gliutenine enteropatija
gliuteninės
sindromas

Rašyti komentarą