Digitoksinas

Laboratorinis tyrimas
Susijusios ligos

Norma    
Terapinė koncentracija 17–33nmol/l
Toksinė koncentracija daugiau nei 33nmol/l

Sinonimai: Cystodigin, Digitrin, Tardigal, Corramedan, Lanotoxin.
Serumas
Dangtelis raudonas

Digitoksinas – širdį veikiantis glikozidas, kitaip nei digoksinas, turintis ilgesnį poveikį dėl geresnio tirpumo lipiduose. Visas digitoksinas rezorbuojasi virškinamajame trakte. Serume digitoksinas susiriša su albuminu. Jo poveikis širdies raumens kontrakcinei funkcijai maždaug toks pat, kaip ir digoksino. Standartinė gydomoji dozė labai artima toksinei – sudaro apie 50% pastarosios. Tai palyginti siaura riba, todėl gali būti tikslinga nustatyti vaisto koncentraciją kraujyje. Digitalio glikozidai efektyvūs, bet kartu ir lengvai perdozuojami medikamentai. Digoksino ir digitoksino koncentracijų terapinis ir toksinis diapazonai serume iš dalies sutampa. Manoma, kad pašalinis digitalio preparatų poveikis pasitaiko 7–22% gydytų asmenų. Ypač dažnai digitalio preparatų pašalinis poveikis pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims. Padidėjusi vaisto koncentracija serume gali susidaryti ne tik tais atvejais, kai neteisingai dozuojami digitalio preparatai. Vaisto patekimui ir jo pasišalinimui iš organizmo daug reikšmės turi inkstų, kepenų, žarnyno funkcija, kardiovaskulinė sistema. Jeigu ligonis turi dirbtinį širdies stimuliatorių, EKG gali būti nelabai informatyvi sprendžiant apie digitalio preparatų veiksmingumą. Tokiais atvejais laboratorinis tyrimas yra svarbus papildomos informacijos šaltinis. Jeigu ligoniams kartu yra sutrikusi inkstų funkcija, digitalio preparatų pusinės eliminacijos periodas serume pailgėja nuo 35 iki 120 valandų. Tokiu atveju vaistas gali neprognozuojamai kauptis organizme. Kai ligonis gydomas digoksinu, negalima skirti tyrimo digitoksino koncentracijai nustatyti.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
digitoksinas
ligonis

Rašyti komentarą