Celiakinės ligos greitasis testas

Laboratorinis tyrimas

Norma
Neigiamas rezultatas

Kraujas iš piršto sumaišomas su pirmuoju reagentu (arba dedamas ant juostelės diagnostinio paviršiaus)

Jau ištobulinti testai, galintys padėti diagnozuoti celiakinę ligą per keletą minučių, paėmus kraujo lašą gydytojo kabinete. Šie testai nėra absoliutūs ir diagnozę vis tiek reikia patvirtinti plonosios žarnos histologiniu tyrimu. Tačiau greitasis celiakinės ligos testas nepakeičiamas, kai reikia atlikti pirminę atranką, įtarus celiakinę ligą. Beveik visose pasaulio šalyse celiakinės ligos diagnostika yra problematiška. Daugeliui asmenų ši liga nediagnozuojama arba nustatyta diagnozė būna neteisinga.

Kad, įtarus ligą, nereikėtų invazyvaus ir brangaus histologinio žarnos tyrimo, sukurtas greitas ir paprastas skryningo testas, kurį gali naudoti kiekvienas gydytojas savo kabinete.

Celiakinė liga – tai autoimuninė liga, kuria sergant organizmas netoleruoja gliuteno baltymų (pastarųjų daugiausia grūdiniuose maisto produktuose: kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir t. t.). Beveik įrodyta, kad celiakine liga serga daug daugiau žmonių, nei diagnozuota, t.y. serga apytikriai 1% populiacijos. Nustojus vartoti gliuteno baltymus, iš karto įvyksta remisija (panašiai kaip sergant alergija nutraukus sąlytį su alergenu). Celiakinė liga svarbi pediatrinėje praktikoje. Ją laiku diagnozavus, galima išvengti ligos progresavimo ir letalinės išeities. Celiakija daug dažnesnė, nustačius anemiją (12,23% dažniau, palyginti su asmenimis, kuriems nėra anemijos požymių), Dauno sindromą (7% dažniau), augimo sutrikimus (7,6% dažniau), autoimunines ligas (5% dažniau).

Šiuolaikinių greitųjų celiakinės ligos diagnozavimo testų jautrumas – 98%, o specifiškumas – 95%. Dažniausiai jų esmė – aptikti antikūnus, pasigaminančius organizmui reaguojant į audinių transgliutaminazę.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
diagnozė

Rašyti komentarą