Antrinės amenorėjos (oligomenorėjos) laboratorinis tyrimas

Rodikliai
hCG
TSH
FT4
Prolaktinas
Estradiolis
LH
Liuteinizuojantis hormonas
LH:FSH santykis
FSH
Testosteronas
DHEA-S
CA 125
CA 72-4
17-hidroksiprogesteronas
Kortizolis

Amenorėja gali būti skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė amenorėja yra tuomet, kai mėnesinės neįvyksta iki 16 metų amžiaus. Antrinė amenorėja diagnozuojama, kai moteris anksčiau turėjo mėnesines, bet jų nebuvo per pastaruosius 6 mėnesius. Laboratoriniai tyrimai atliekami kartu išsiaiškinant šiuos klausimus:

Ar yra nėštumas? Pati dažniausia antrinės amenorėjos priežastis – nėštumas. Nepaisant to, ką sako ligonė, kartais gali būti tikslinga paskirti nėštumo testą nustatant β-HCG šlapime arba serume. Jeigu nėštumo testas neigiamas, reikia ištirti skydliaukę.

Laboratoriniai skydliaukės rodikliai. Hipotirozė gali būti viena iš amenorėjos priežasčių. Hipotirozės laboratoriniai rodikliai: TSH padidėjimas, FT4 sumažėjimas. Kartais hipotirozė nesukelia jokių kitų simptomų, tik amenorėją. Hipertirozė taip pat gali sukelti amenorėją. Skydliaukės rodiklių ištyrimas kartais gali padėti surasti priežastį (jeigu yra hipertirozė, TSH sumažėja, o FT4 padidėja; kartais padidėja ne FT4, bet FT3).

Prolaktino koncentracija serume. Kai nėštumo ir skydliaukės testai negali paaiškinti amenorėjos priežasties, nustatoma prolaktino koncentracija. Hiperprolaktinemija yra viena dažniausių amenorėjos priežasčių, ypač jeigu kartu dar randama ir galaktorėja. Galaktorėja ne visada būna padidėjus prolaktino koncentracijai. Atliekant prolaktino tyrimą, svarbu jį pakartoti keletą kartų, nes paprasti dirgikliai (stresas, miego stoka, maistas) gali sukelti prolaktino koncentracijos padidėjimą kraujyje. Radus padidėjusią prolaktino koncentraciją, tyrimas nukreipiamas hiperprolaktinemijos analizės kryptimi (žr. „Klinikinė biochemija“ „Prolaktinas (PL)“).

Estrogenų koncentracija. Apytikriai estrogenų koncentraciją galima įvertinti pagal kolpocitologiją tiriant makšties gleivinę ir gimdos kaklelį. Toliau gali būti matuojama estradiolio koncentracija arba atliekamas progesterono mėginys (10 mg medroksiprogesterono injekcija į raumenis). Jeigu estradiolio koncentracija normali arba progesterono mėginys teigiamas (atsiranda kraujavimas praėjus savaitei po mėginio), tai labiausiai tikėtina amenorėjos priežastis yra Stein-Leventhal sindromas. Šio sindromo klinikiniai požymiai: nereguliarios mėnesinės, acne, hirsutizmas, nutukimas, vidutinio laipsnio virilizacija, nevaisingumas. Stein-Leventhal sindromo diagnozę patvirtina padidėjusi LH (liutropino) koncentracija ir normali arba žema FSH koncentracija (LH:FSH santykis viršija 2–3). Būklės, kai esant amenorėjai nustatoma normali estrogenų koncentracija: 1) Cushing sindromas; 2) vėlyvas įgimtos antinksčių hiperplazijos atsiradimas; 3) kiaušidžių navikai; 4) antinksčių navikai.

Kiti laboratoriniai rodikliai esant normaliai estrogenų koncentracijai. Esant normaliai estrogenų koncentracijai, reikia diferencijuoti ovarų policistozę nuo kitų galimų patologinių būklių. Jeigu amenorėja sutampa su tam tikra simptomų visuma, reikėtų atlikti papildomus laboratorinius tyrimus. Šie simptomai gali būti: staiga atsiradęs hirsutizmas, virilizmas (klitoromegalija, laikinas plaukuotumo sumažėjimas, balso tembro pokyčiai), Cushing sindromo bruožai. Jeigu šių simptomų nenustatoma, tada tikėtina, kad esama patologija – ovarų policistozės sindromas. Radus šiuos simptomus, reikia nustatyti testosteroną ir DHEA-S. Esant padidėjusiai testosterono koncentracijai, reikėtų ieškoti kiaušidžių naviko. Jeigu padidėja DHEA-S, patologijos priežastis gali būti antinksčiai. Tiriant antinksčius kompiuterine tomografija, kartais galima rasti naviką. Jeigu kompiuterinės tomografijos duomenys normos ribose, būtina ištirti 17-hidroksiprogestrono koncentraciją kraujyje. Jei 17-hidroksiprogestrono koncentracija padidėjusi, tikėtina vėlyvos įgimtos antinksčių hiperplazijos diagnozė. Įtarus Cushing sindromą, reikia nustatyti kortizolio koncentraciją šlapime ir serume. Jeigu visi rodikliai (testosteronas, DHEA- S, kortizolis) yra normos ribose, labiausiai tikėtina diagnozė – ovarų policistozės sindromas. Kiaušidžių vėžį galima įtarti nustatant CA 125 ir CA 72-4 žymenis.

FSH koncentracija kraujyje. Jeigu estrogenų koncentracija kraujyje nebūna normos ribose arba nėra kraujavimo atsako į progesterono mėginį, turi būti nustatoma FSH koncentracija. Jeigu jaunai moteriai iki 40 metų amžiaus FSH koncentracija didesnė nei 40 IU/l, tuomet labiausiai tikėtina ankstyvos kiaušidžių involiucijos diagnozė. Jeigu padidėjusi FSH koncentracija randama moteriai iki 30 metų amžiaus, būtina atlikti kariotipinę-genetinę analizę. Tikėtina, kad tokia moteris turi Y chromosomą. Be šio genetinio faktoriaus, galimi ir kiti kiaušidžių funkcijos nepakankamumo variantai:

Autoimuninės ligos;
Priešvėžinė chemoterapija;
Spindulinis gydymas;
17-α-hidroksilazės  trūkumas;
17,20-liazės trūkumas;
Galaktozemija.

Pati dažniausia ankstyvo kiaušidžių funkcijos silpnėjimo priežastis – autoimuninės ligos. Kai kuriais atvejais šios autoimuninės patologijos kartu būna susijusios su endokrininiais pokyčiais – hipotiroze, hipoparatiroze, antinksčių nepakankamumu. Todėl tokiais atvejais būtina išsamiau ištirti endokrininę funkciją.

Jeigu FSH koncentracija amenorėjos metu sumažėjusi arba normali, o progesterono testas neigiamas, tuomet amenorėjos priežastimi gali būti arba hipofizės-pogumburio patologija, arba mechaninė kliūtis lytiniuose takuose. Anatominio defekto diagnozė nustatoma apžiūrint ir žinant anamnezės duomenis (pvz., randai po chirurginių intervencijų gimdos kaklelio srityje). Jeigu ginekologinis tyrimas ir anamnezė nepadeda išsiaiškinti priežasties, atliekamas ciklinio estrogeno ir progesterono testas. Šis testas reikalingas diferencijuoti anatominio defekto galimybę nuo hipofizės-pogumburio patologijos. Šios priežastys gali būti suskirstytos į struktūrines ir funkcines.

Patologinės priežastys:
Navikai (hipofizės adenoma, germinoma, kraniofaringeoma, meningioma, glioma, metastaziniai navikai);
Uždegiminės ligos (granulomatozė, tuberkuliozė, sarkoidozė, Prolaktinas, limfocitinis hipofizitas, histiocitozė X);
Infiltracija (hemochromatozė, amiloidozė);
Kraujagyslių patologija (Sheehan sindromas – pogimdyminė hipofizės nekrozė, a. carotis aneurizma).

Funkcinės priežastys:
Stresas, fizinis krūvis;
Svorio netekimas, nepakankama mityba;
Anorexia nervosa;
Lėtinės sunkios ligos (uremija, piktybiniai navikai, malabsorbcija, AIDS).

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis