Meniu

Aldosteronas

Norma     
Gulint    80–400 pmol/l
Stovint    180–790 pmol/l

Serumas, plazma (EDTA arba heparinas), kraujas
Dangtelis raudonas, žalias arba violetinis

Aldosteronas – steroidinis hormonas, sintezuojamas antinksčių ląstelėse iš cholesterolio. Tai pats aktyviausias mineralokortikoidas. Pirminis aldosteronizmas apibūdinamas: 1) aldosterono hipersekrecija; 2) padidėjusiu kraujospūdžiu; 3) sumažėjusia renino koncentracija; 4) kalio netekimu iš organizmo. Apie 1% ligonių, kuriems diagnozuota hipertenzija, serga pirminiu hiperaldosteronizmu. Pagrindinis faktorius organizme, sąlygojantis aldosterono sekreciją, yra cirkuliuojančio kraujo tūris. Hipovolemija sukelia renino–angiotenzino sistemos aktyvaciją ir padidina aldosterono sekreciją.

Maždaug 65% bendro hormono kiekio organizme būna surišta su baltymais. Didžiausia aldosterono dalis suardoma kepenyse. Ta aldosterono dalis, kuri būna nesurišta su plazma, išsi- skiria su šlapimu. Aldosteronas daugiausia veikia distalinius inkstų kanalėlius, stimuliuodamas natrio jonų reabsorbciją ir kalio jonų išskyrimą į šlapimą. Aldosterono išskyrimas, panašiai kaip ir AKTH sekrecija, per parą labai svyruoja. Koncentracijos maksimumas būna ryte, minimumas – vidurnakty. Aldosterono koncentracija didėja ovuliacinio ciklo liuteininėje fazėje ir nėštumo metu. Pavienis aldosterono matavimas turi ribotą diagnostinę vertę, jeigu kartu nebūna nustatoma renino koncentracija. Jeigu kalio koncentracija serume mažesnė už 3,6mmol/l, o paros šlapime kalio kiekis viršija 40mmol/l, ligoniui, turinčiam hipertenzijos požymių, galima pradėti ieškoti pirminio hiperaldosteronizmo. Būtina sąlyga, kad šie rodikliai būtų nustatomi nevartojus kalio koncentraciją mažinančių preparatų. Papildomai žr. „Kalis – hipokalemijos ištyrimo algoritmas“.

Rašyti komentarą

Captcha
s