Aš einu per nutolusį rytą,
Pasistiebęs glostau žvaigždęs
Ir į širdį, kaip voką, sulankstęs
Aš įsimetu, visatos tiesas.
Apie žmogų - jo nora gyventi,
Kad atrast ir prarast kas svarbu,
Išmitingai gyventi - susenti,
Kad atgimt, vaiko juoke, garsu.
Nebaisu, kai žinai kas tau dievas,
Nebaisu, kai žinai kas esi,
Nebaisu dar gyvam užsimerkti
Skambant juokui visatos nakty
Aš einu link savęs - pasitikti
Tai kas slypi šalia...
Ar girdi?
Tartum paukštė, išaušusio ryto,
Skamba juokas visatos širdy
Dėmesio, tai yra subjektyvi lankytojo nuomonė! Portalo administratoriai neprisiima atsakomybės už pateikiamas nuomones.
Gydytojo įvertinimas
Atsiliepimai apie gydytoją