Riebaluose tirpūs vitaminai

Dieta

Vitaminas A (retinolis) ir karotinoidai
Vitaminas A – tai biologiškai aktyvūs retinolio junginiai ir jo pirmtakai karotinoidai. Karotinoidams priklauso zeaksantinas, saldžiųjų kukurūzų pigmentas ir likopenas, pomidorų raudonos spalvos pigmentas.
Retinalis yra svarbus geram regėjimui palaikyti ir vištakumui išvengti. Kiekvieno šviesos dirgiklio atveju vyksta cheminis rodopsino skilimas iš baltymų ir vitamino A pasigaminant naujoms rodopsino molekulėms. Jeigu vitamino trūksta, pablogėja regėjimas, džiūva akies ragena, junginės, nyksta ašarų apsauginė plėvelė, gali atsirasti ragenos erozijų. Tai aktualu asmenims, dirbantiems kompiuteriu.
Trūkstant vitamino A ragėja odos epitelis, užkemšami poodinių riebalinių liaukų kanalėliai, o tai sukelia folikulų uždegimą. Mažėja organizmo atsparumas. Dažniau sergama žarnyno bei ir kvėpavimo takų infekcijomis. Riebalai yra būtini vitamino A absorbcijai. Retinolio gaunama iš gyvūninės kilmės maisto produktų, suvartojant kad ir nedidelius riebalų kiekius. Perdozavus maisto papildų gali atsirasti lėtinis toksinis poveikis, pasireiškiantis galvos, raumenų ir kaulų skausmais, ataksija, odos pažeidimais, alopecija, kepenų funkcijos pažeidimu ir hiperlipidemija. Ne visi simptomai yra grįžtami. Vitaminas A yra teratogeninis ir nėštumo laikotarpiu suvartojamas kiekis neturėtų viršyti RPN. Maisto produktuose esantys karotinoidų kiekiai nėra toksiški, tačiau oda gali įgyti gelsvą atspalvį. Nėštumo laikotarpiu nerekomenduojama valgyti kepenėlių, paštetų.
Rekomenduojama paros norma (RPN) – 800 μg / d. retinolio ekvivalentų, nėščiosioms – 1000 μg / d., žindyvėms – 1200 μg / d.
Vitamino A maistiniai šaltiniai
Retinolis: jautienos kepenys, paštetai, riebi žuvis ir žuvies kepenėlės aliejuje, kiaušinių tryniai, pienas, grietinė, sūriai.
Karotenas: morkos, moliūgai, raudonos paprikos, špinatai, pomidorai.

 

Vitaminas E
Vitaminas E yra stiprus antioksidantas ir apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų susidarymo, palaiko ląstelių membranų vientisumą, reguliuoja prostaglandinų gamybą, dalyvauja DNR sintezėje.
Vitamino trūkumas sveikiems žmonėms pastebimas retai. Esant malabsorbcijai, sergant cistine fibroze, cholestazinėmis kepenų ligomis gali atsirasti šie simptomai: nervų, virškinimo sistemos, reprodukcijos sutrikimai. Vitamino E kiekiai priklauso nuo polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) kiekio: 0,4 mg α-tokoferolio yra viename grame su maistu suvartojamų PNRR.
Vitaminas E mažai toksiškas, bet labai didelėmis dozėmis jis veikia kaip vitaminų A, D, ir K antagonistas. Toksinio poveikio simptomai yra galvos skausmas, pykinimas, raumenų silpnumas, dvejinimasis akyse, kreatinurija ir virškinimo trakto sutrikimai.
Vitamino E maistiniai šaltiniai
Kviečių gemalų aliejus, migdolai, saulėgrąžų sėklos, jų aliejus, lazdyno riešutai, žemės riešutai, jų sviestas, kukurūzų aliejus.
Rekomenduojama paros norma (RPN) – 10 mg tokoferolio ekvivalentų / d.

 

Vitaminas D (kalciferolis)
Terminas vitaminas D sieja du cheminius junginius – ergocalciferolį (D2) ir cholekalciferolį (D3). Vitaminas D ir jo metabolitai aktyviai dalyvauja kaulų mineralizacijos procese, palaiko imuninės sistemos pusiausvyrą, slopina kai kurių vėžio formų ląstelių proliferaciją.
Vitaminu D geriausiai apsirūpinama vasarą. Žiemą, trūkstant saulės šviesos, esant vitamino D trūkumui maiste, suaugusiesiems išsivysto kaulų osteomaliacija, kuri pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu, sumažėjusiu atsparumu infekcijoms. Įvairių ligų sukelta malabsorbcija, atsisakant gyvūninių maisto produktų, didina vitamino D trūkumo riziką.
Viršijant dienos normą didėja cholesterolio kiekis, vystosi aterosklerozė, hiperkalcemija, inkstų akmenligė.
Rekomenduojama paros norma (RPN) – 5 μg / d.
Vitamino D maistiniai šaltiniai
Menkės kepenys, riebios jūrinės žuvys, pienas, margarinas, kiaušiniai, kepenys.

 

Vitaminas K (filochinonas)
Vitamino K yra augaluose. Šį vitaminą sintetina žarnyno bakterijos.
Vitaminas K dalyvauja pagrindinių krešėjimo faktorių ( II, VII, IX ir X) gamyboje. Su vitaminu D dalyvauja kaulų regeneracijoje, mažina osteoporozės riziką. Vitamino K trūkumui būdingas prastas kraujo krešėjimas ir mažas protrombino aktyvumas. Suaugusiesiems vitamino K hipovitaminozė reta, bet pasitaiko tarp sergančiųjų obstrukcine gelta, gydantis antibiotikais, taip pat vartojant su antikoaguliantais.
Rekomenduojama paros norma (RPN) – 0,2–0,3 mg / d.
Vitamino K maistiniai šaltiniai
Tamsios žalialapės daržovės (špinatai, brokoliai, lapiniai kopūstai), aliejai, ypač sojos aliejus, kiaušiniai, mėsa, pieno produktai.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė

Žymos
aliejus
karotinoidai
kepenys
pienas
retinolis
riešutai
šaltiniai
vitaminas

Rašyti komentarą