Sinapsė

Tai – jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti. Dažniausios sinapsės yra tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito, bet būna kitokių sinapsių. Remiantis veikimo principu, neuronų sinapsės yra dvejopos – cheminės sinapsės ir elektrinės sinapsės. Cheminėse sinapsėse nervinis signalas perduodamas chemiškai, sklindančiomis neuromediatoriaus molekulėmis, o elektrinėse sinapsėse – elektriškai.

Cheminę sinapsę sudaro aksono svogūnėlio (taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas) priešsinapsinė (presinapsinė) membrana, posinapsinė (postsinapsinė) membrana (tai kito neurono dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. Jungtis tarp neuronų ir raumens vadinama neuroraumenine sinapse.

Kai nervinis impulsas pasiekia aksono svogūnėlį, jo membrana tampa pralaidi kalcio jonams. Jie, patekę į vidų, paveikia aktino filamentus taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytas mediatoriaus, priešsinapsinės (presinapsinės) membranos link. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriaus molekulės išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia posinapsinę (postsinapsinę) membraną ir susijungia su membranos receptoriais.

Atsižvelgiant į receptoriaus ir mediatoriaus tipą, įvyksta postsinapsinės membranos depoliarizacija arba hiperpoliarizacija. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl postsinapsiniai potencialai vadinami kintamaisiais.

Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, todėl vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas veikimo potencialas ir ar neuronas siunčia impulsą.

Elektrinių sinapsių struktūra ypatinga tuo, kad nėra sinapsinio plyšio ir abi membranos (presinapsinė ir postsinapsinė) yra susiglaudusios. Impulsas perduodamas, jonams tekant plyšinės jungties kanalais. Elekrinėse sinapsėse biosrovės iš aksono baigties pereina į posinapsinę (postsinapsinę) ląstelę ir pro jos membraną išeina į paviršių. Čia sudaro posinapsinę (postsinapsinį) potencialą. Todėl šiose sinapsėse (priešingai negu cheminėse sinapsėse) nėra cheminės gaišties ir nervinis impulsas perduodamas greičiau. Taip impulsai daugiausiai perduodami centrinės nervų sistemos laidais (nervais). Egzistuoja ir elektrocheminės sinapsės, kai vienoje sinapsėje galimas cheminis ir elektrinis jaudinimo perdavimas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė