Ragena

Terminas

Tai – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius. Centrinė ragenos dalis yra 0,6–0,8 mm, periferijoje – 1,0–1,2 mm storio. Ragena yra skaidri, turinti apie 75 proc. vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių. Rageną sudaro penki sluoksniai:

daugiasluoksnis epitelis;
priekinė elastinė membrana (Bowmano membrana);
ragenos stroma (substantia propria corneae);
užpakalinė elastinė membrana (membrana Descemeti);
užpakalinis ragenos epitelis (epithelium posterius corneae).

Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos; ją inervuoja krumplyniniai nervai. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Ji padeda išlaikyti akies obuolio formą, praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia.

Ragenos medžiagų apykaita. Ragenoje nėra kapiliarų, todėl pagrindiniai energiniai substratai (gliukozė ir deguonis) į ją patenka difuzijos būdu iš kapiliarus turinčių akies audinių. Ragenoje gliukozė oksiduojama ir susidaręs ATP naudojamas ragenoje vykstančiai aktyviajai medžiagų ir jonų pernašai bei nerviniam impulsui perduoti. Gliukozė patenka iš priekinės kameros skysčio, deguonis – iš ašarų ir iš priekinės kameros skysčio. Apie 50 proc. patekusios gliukozės oksiduojama glikolizės metu: apie 88 proc. iš šio kiekio skaidoma iki laktato (anaerobinėmis sąlygomis) ir apie 12 proc. – iki piruvato (aerobinėmis sąlygomis). Likusi gliukozės dalis skaidoma pentozių fosfatų kelyje, susidaro ribozės 5-fosfatas ir NADPH.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
membrana
ragenos