Mukopolisacharidai, glikozaminoglikanai
Tai yra sudėtingi biopolimerai, sudaryti iš baltymų ir kovalentiškai prijungtų angliavandenių grandinių (70–80 proc.), kurias sudaro daugybė pasikartojančių disacharidinių vienetų iš heksurono rūgščių ir aminosacharidų. Tai yra į želė panašios medžiagos, įeinančios į tarpląstelinį jungiamąjį audinį, esančios odoje, kauluose, sinoviniame skystyje, kremzlėse, sąnariuose, kapsulėse, stiklakūnyje ir ragenoje, kraujagyslių ir širdies jungiamojo audinio skaidulose. Kartu su kolageno ir elastino skaidulomis mukopolisacharidai formuoja užpildą (matriksą), kuriame yra svarbiausių jungiamojo audinio ląstelių – fibroblastų, sintetinančių mukopolisacharidus. Jų biologinė svarba neapsiriboja vien atraminiu, ląsteles klijuojančiu ir tepančiu požymiais. Šie junginiai svarbūs audinių augimui ir regeneracijai, apvaisinimui ir dauginimuisi, ląstelių membranų pralaidumui ir daugelio organizmo sistemų normaliai veiklai. Svarbiausi atstovai yra hialurono rūgštis, chondroitinsulfatai ir heparinas. Vienas iš atstovų – heparinas, pasižymintis krešumą mažinančiu poveikiu, kurio yra daugelio organų tarpląstelinėje medžiagoje. Mukopolisacharidai dengia beveik visų gyvūnų ląstelių paviršius, dalyvauja jonų apykaitoje, imuninėse reakcijose, ląstelių diferenciacijoje. Kai kurios specializuotos ląstelės – granulocitai ir trombocitai kaupia tas medžiagas savo citoplazmos organelėse.
Mukopolisacharidų apykaitos sutrikimai paveldimi, kai nepakanka juos skaidančių hidrolizių aktyvumo. Mukopolisacharidai pradeda kauptis ląstelių lizosomose ir prasideda sunkios lizosominės kaupimo ligos – mukopolisacharidozės. Normali mukopolisacharidų apykaita gali kisti, sergant reumatinių ligų, artritų, hipovitaminozių metu. Veikiant įtampai, ypač sergant hipertenzija, stambiųjų kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelėse padaugėja sulfatinių mukopolisacharidų – heparansulfato, dermatansulfato ir chondroitinsulfato. Šie mukopolisacharidai aortos sienoje ir kitose kraujagyslėse jungiasi su kraujo plazmos MTL lipoproteinais. Tai skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Mukopolisacharidai geba sudaryti kompleksus su įvairiais kraujo baltymais: hemoglobinu, globulinais, fibrinogenu, plazminogenu, taip pat gali slopinti arba aktyvinti kai kuriuos fermentus. Svarbios yra polianijoninės mukopolisacharidų savybės kaulinio audinio kalcifikacijai. Įrodyta, kad kremzlės geba jungti natrio, kalio, kalcio ir kitus jonus, tiesiogiai priklauso nuo chondroitinsulfato koncentracijos.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė