Lizocimas

Tai – hidrolazių klasės fermentas (EC 3.2.1.17), ardantis daugiausia gramteigiamųjų bakterijų polisacharidines sieneles; organizme veikia kaip nespecifinė antibakterinė užtvara. Fermentas hidrolizuoja β-1,4 glikozidinius ryšius tarp N-acetilmuramo rūgšties ir N-acetil-D-glukozamino peptidoglikanuose ir N-acetil D-glukozamino liekanų chitodekstrinuose. Lizocimo yra daugiaformių leukocitų ir makrofagų granulėse ir tose gyvūnų organizmo vietose, kurios susisiekia su supančia aplinka: ašarose, motinos piene, seilėse, nosiaryklės gleivinėje ir pan. Seilėse yra 5 mg/l lizocimo. Tuo paaiškinamas seilių antibakterinis veikimas. Motinos piene lizocimo koncentracija dar didesnė (apie 400 mg/l). Tai yra gerokai daugiau nei karvės piene. Be to, laikui bėgant, lizocimo koncentracija piene nemažėja. Priešingai, praėjus pusei metų po vaiko gimimo, ji pradeda didėti.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė