Egzocitozė

Terminas

Daugialąsčių gyvūnų, tarp jų, ir žmogaus, audiniai išskiria tam tikrus junginius. Šis išskyrimas vyksta pūslelinės pernašos būdu – egzocitoze. Išskiriamos pūslelės vadinamos sekrecinėmis. Egzocitozės metu sekrecinės pūslelės susilieja su ląstelės membrana, jų turinys išsiskiria į tarpląstelinę terpę, o vėliau ir į kraują. Goldžio kompleksas yra svarbiausia sekrecinių pūslelių susidarymo vieta. Iš jo sekrecinės pūslelės perneša ląstelėje susintetintus baltymus ir kitus junginius. Ląstelėse susintetintų junginių išskyrimas gali vykti nuolat arba tik atsiradus poreikiui. Nuolatinis išskyrimas vadinamas konstitutyviuoju, o išskyrimas pagal poreikį – reguliuojamuoju. Konstitutyvusis junginių išskyrimas vyksta visose ląstelėse, o reguliuojamasis – tik sekrecinėse ir priklauso nuo tam tikrų reguliacinių signalų, pvz., hormonų arba neuromediatorių.

Reguliuojamuoju būdu išskiriamas sekrecines pūsleles gaubia klatrino apvalkalas. Šiame apvalkale yra ir receptorių, kurie atsako į sekreciją aktyvinančius signalus. Konstitutyviuoju būdu išskiriamas pūsleles gaubia koutomero apvalkalas. Koutomeras – baltymų kompleksas, sudarytas iš 7 polipeptidinių grandinių. Vienas iš sudedamųjų koutomero baltymų yra panašus į adaptiną, aptinkamą klatrino apvalkaluose. Priešingai negu klatrino apvalkalai, kurie susidaro savaime, koutomero apvalkalams susidaryti būtina ATP energija. Koutomero apvalkalas suyra, kai pūslelė liečiasi su plazmine membrana. Šiam apvalkalui susidaryti ir suirti būtinas baltymas ARF, kuriam būdingos GTP hidrolizuojančios savybės. ARF baltymo struktūroje yra riebalų rūgštis, kurios padėtis molekulėje lemia apvalkalo susidarymą arba suirimą. Kai ARF baltymas, esantis membraną supančioje terpėje, prijungia GTP, jo riebalų rūgštis įsiterpia į membranos, pvz., Goldžio komplekso, fosfolipidų sluoksnį ir pritvirtina ARF baltymą. ARF baltymas prijungia koutomero molekules, kurios sudaro apvalkalą apie pūslelę.

Kai koutomero apvalkalu apgaubtos pūslelės prisiliečia prie plazminės membranos, tam tikras GTP-azę aktyvinantis baltymas sustiprina ARF hidrolizines savybes, todėl ARF prijungtą GTP paverčia GDP. Manoma, kad dėl šios priežasties ARF atskyla nuo apvalkalo. Apvalkalas suyra, o pūslelė susilieja su membrana. Sekrecinės pūslelės kelias iki plazminės membranos nėra atsitiktinis. Jį lemia tam tikri baltymai, kurių aktyvumas yra reguliuojamas. Manoma, kad egzocitozė yra griežčiau reguliuojama negu endocitozė.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
egzocitozė
membrana
pūslelė